Pasirinkimo laisvė: ar ji egzistuoja?

pagal | 2020 29 sausio

Pasirinkimai… Jie lydi mus kiekvieną dieną, valandą, minutę. Pasirinkimai, pradedant klausimu,  ar kelsimės ryte iš lovos ar pamiegosim dar 5 minutes ir baigiant savo gyvenimo kelio pasirinkimu. Ar kada nors pagalvojote, kad maži ir dideli Jūsų pasirinkimai suformavo žmogų, kurio atvaizdą, žiūrėdamas/a į veidrodį matote kiekvieną rytą? O jeigu pasirinkimai ne Jūsų? Kokį žmogų tada  matote veidrodyje?

„Tai tavo pasirinkimo laisvė“ – frazė, kurią girdime iš artimųjų, draugų, kolegų, pažįstamų. Gyvename nuolatiniame pasirinkimų verpete, tačiau kiek, iš tiesų, mes  tos laisvės pasirinkti turime? Žmonės, kurie šią temą nagrinėja viešojoje erdvėje, paprastai pateikia vieną bendrą, nelabai pozityvią išvadą, kad didelę dalį mūsų sprendimų įtakoja mūsų aplinka, kad pasirinkimo laisvė tėra tik iliuzija, kadangi daugiausia, ką mes galime rinktis, tai aplinką, kuri mus supa ir kuri vienaip ar kitaip turės galią įtakoti mūsų pasirinkimus.  Dalis tiesos šioje išvadoje yra. Mes negalime pasirinkti šeimos, kurioje gimstame, mūsų genuose  jau yra užprogramuota informacija, kuri nulemia kokiomis ligomis mes sirgsime, kaip atrodysime, netgi kokiomis charakterio savybėmis pasižymėsime.

Tačiau yra ir kita šio medalio pusė, kuri pripažįsta ir akcentuoja žmogaus pasirinkimo laisvę ir atsakomybę už savo gyvenimą bei likimą. Būtent egzistencinės psichologijos atstovai gieda ditirambus laisvės temai ir nepripažįsta jokių žmogaus beviltiškumo užuomazgų. Jie įsitikinę, kad tik pačio žmogaus rankose jo pasirinkimo laisvė, tik jis deda paskutinį tašką ir priima galutinį sprendimą savo gyvenime, nepaisant to, kaip aplinka jį beįtakotų. Kiekvienas mūsų sprendimas iššaukia vienokias ar kitokias pasekmes, o jos savo ruožtu naujus sprendimus.  Taip prasideda nuolatinis nepertraukiamas procesas, kurio metu mes kuriame savo gyvenimą. Kiek pamenu, šį procesą labai gražiai pavaizdavo visiems gerai žinomo filmo „Drugio efektas“ siužetas, kuriame pagrindinis herojus vis grįžta į praeitį ir bando pakeisti savo gyvenimo sprendimus.

Jeigu mes savo sprendimais ir pasirinkimais kuriame savo gyvenimą, vadinasi tuo pačiu mes formuojame  ir savo asmenybę, save. Atrodo labai aiški ir paprasta išvada. Tačiau kas nutinka tada, kai mes dėl vienokių ar kitokių priežasčių delsiame pasirinkti? Juk tokia alternatyva egzistuoja.  Čia verta prisiminti filmą „Mr. Nobody“ ir jame nuskambėjusią garsiąją frazę „As long as you don’t choose, everything remains possible.“ (Tol, kol nepasirenki, viskas yra įmanoma). Pasirinkimas visada yra iššūkis, kadangi jis visada atima iš mūsų bent vieną, nepasirinktąją galimybę. Todėl nenuostabu, kad kartais delsiame pasirinkti. Tačiau aplinka, kurioje mes esame,  nesustoja kartu su mumis, ji keičiasi, auga, renkasi, tobulėja.  Mūsų vengimas priimti sprendimą sukelia didelę riziką, kad tai už mus padarys aplinka. Tokiu atveju mes  ne tik  netenkame laisvės pasirinkti, mes atiduodame savo pasirinkimo laisvę į kitų rankas ir perleidžiame atsakomybę formuoti mūsų gyvenimą. Ne itin maloni alternatyva ateičiai, ar ne?

Laisvė – viena iš pagrindinių žmogaus teisių, nuo kurios priklauso mūsų gerovė ir laimė. Paprastai žiūrėdami į veidrodį, mes matome šeimos, mokyklos auklėjimo, draugų, aplinkos įtakos, savo pasirinkimų ir sprendimų sumiksuotą atvaizdą. Ir tik nuo mūsų priklauso, kurios sudedamosios šio mikso dalies bus daugiausia. Todėl atsakymas į klausimą, ar egzistuoja pasirinkimo laisvė, gludi kiekviename iš mūsų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *