Patriotizmu alsuojanti „Kita svajonių komanda“

pagal | 2020 30 sausio

Daugelis nusivylė 2011 metų Europos krepšinio čempionate neaukštą vietą užėmusia Lietuvos vyrų krepšinio rinktine, ieškojo kaltų, pradėjo skleisti gandus apie triumfo pabaigą, antrosios religijos išsekimą, o po 2012 m. Londono olimpiados persimetė ir į kitas sporto šakas. Ir būtent tokiu, krepšiniui sunkiu metu, Lietuvos kino padanges nušvietė prisiminimų kupina, patriotizmu ir emocijomis alsuojanti „Kita svajonių komanda“ („The Other Dream Team“, 2012).

Jau nuo pirmųjų filmo kadrų pradedu didžiuotis savo tauta. Juodai baltos nuotraukos su keturiais besišypsančiais aukštaūgiais, pasikabinusiais medalius ant krūtinės, iškart tampa savotišku idealu. Visa kino salė susikaupusi ir susijaudinusi stebi tą nepriklausomybės siekio ir žaidimo sūkurio ritmą. Tik filmui prasidėjus jau atrodo, kad žinome, kaip jis baigsis, tačiau tokiame kontekste istorija tampa legenda.  Lietuvių emigranto Mariaus Markevičiaus režisuotas filmas grąžina jaunajai kartai kovingumo ir tikrumo siekio dvasią. Matant tuos, jau lyg ir žinomos istorijos vaizdus, akys veriasi plačiau, širdis plaka stipriau ir ima atrodyti, kad ir tu laimėjai tą medalį, kad ir pats dalyvavai tose įsimintinose žaidynėse.

„Filmas yra ne tik svarbus palikimas sporto pasauliui, bet ir tikros dvasios įrodymas.“ Filmo kūrėjai teigia, jog „svajonės“ sukūrimui prireikė išanalizuoti šimto valandų medžiagą, peržiūrėti ir atrinkti tinkamus dialogus, surinkti daugybę nuotraukų. Filmas pasakoja nuostabią istoriją apie tikros legendos iškopimą ne tik į olimpines žaidynes, bet ir į tautos nepriklausomybę. Tai filmas apie pasiryžimą nugalėti, išsivaduoti, parodyti save, siekti didesnio tikslo. Toks pasididžiavimas, toks patriotizmas, tokia meilė savo tautai kaitina kraują ir kartu šiurpina kūną. Ir iš tikrųjų, kaip filme pasakė V. Landsbergis – tokia minia, jau nebe minia, taip stovi tikra nepriklausoma tauta. Širdyse mes visi, gimę po 92-ųjų, turbūt jaučiame tą patį. Mums nereikėjo nieko daryti, nereikėjo dėl nieko kovoti, bet stebint ir klausantis tų didingų istorijų apie okupacijos karžygius, atrodo, kad bent dalele suprantame, kas tai buvo. Šis laisvės siekimo kelias toks brangus kiekvienam lietuviui, kad net ir gimus jau laisvoje šalyje suprantame, ką reiškia tokiu būdu iškovota laisvė.

„Kita svajonių komanda“ – tai filmas, kurį kartu su „Tadas Blinda. Pradžia“ rekomenduočiau pasižiūrėti visiems, kurie nebijo ištarti tokių garbingų žodžių kaip „Aš myliu Lietuvą“, tiems, kurie visada dėl kažko kovoja ir nieko mainais neprašo… Kartu tai ir puikus parengimas ateities mūšiams. Mūsų karta galbūt turės kautis su kitais okupantais, bet dėl tų pačių vertybių. Ir Lietuvoje vėl iškils naujas Sabonis, vėl iškils svajonių komanda, kuri jau nebebus viena.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *