Pažintis su knygų žudiku „Kindle“

pagal | 2020 30 sausio

„Apple“ įsiūbavus planšetinių kompiuterių rinką, vėl pakilo kalbos apie popierinių knygų mirtį. Naujiems prietaisams eliminavus diskomfortą, kurį kėlė skaitymas kompiuterio ekrane, tokiu knygų patrauklumas drastiškai pakilo. Visgi planšetės nėra pirmasis bandymas pasiūlyti skaitmeninį formatą skaitytojams, kompanijos „Amazon“ gaminys „Kindle“ jau keletą metų tyliai, tačiau nuosekliai kviečia skaitytojus į tamsiąją Mėnulio pusę, kur skaitomos elektroninės knygos.

Keista tik dabar kalbėti apie pažintį su daiktu, kurio pirmoji versija atsirado prieš daugiau nei 6 metus, o nuo to laiko jis iš esmės ir nepasikeitė. „Kindle“ ir kitos skaityklės, kurių parduodama tiek daug užsienyje, pas mus atrodo visiškai deficitinė prekė. Taip jau išėjo, kad nei jis, nei jo oponentas „Nook“ Lietuvos jokiais tiesioginiais XXI a. būdais pasiekti negali, o perpardavinėtojų bene monopolizuota situacija leidžia kainoms kilti iki nesuvokiamų aukštumų.

„Kindle“ nebuvimas Lietuvoje nors ir skaudus, tačiau labai paprastai paaiškinamas faktas. Pirmiausia, mūsų rinka juokingai maža. Lietuviškų knygų per metus išleidžiama vos kelios, tad leidyklai jas versti į skaitmeninį formatą tiesiog neapsimoka. Antra, taip jau susiklostė, kad angliškai skaito tik nedidelė gyventojų dalis, ir kuo ta dalis vyresnė, tuo anglų kalbos žinios prastesnės. Taip pat neturime ir skaitymo viešajame transporte kultūros, nes juo įveikiami atstumai sąlyginai trumpi, o ir patys troleibusai ar autobusai dažnai nukonkuruojami automobilio. Nieko keisto, kad idėja pirkti daiktą už kelis šimtus vien tam, kad kasmet perskaitytų po K. Sabaliauskaitės romaną, lietuviams neatrodo patraukli.

Ne paslaptis, kad lietuvių technologinis konservatyvumas retai būna pagrįstas. Taip nutiko ir su skaityklėmis. Paėmus į rankas šį lengvą 6 colių skersmens prietaisą, talpinantį savyje daugiau knygų nei bet kuri tavo namų lentyna, supranti, kad laikai, kai nebereikės lankytis bibliotekose ir knygynuose, nebe už kalnų.

Kindle

Pirmąjį kartą išėmus „Kindle“ iš solidžios juodos dėžutės, galima pagalvoti, kad ant ekrano užklijuotas kažkoks paveikslėlis. Nė velnio, taip atrodo „E – ink“ technologijos kuriamas piešinys. Paprastai tariant, „E – ink“ pikseliai nešviečia, o elektroninis rašalas yra tiesiog perkeliamas į atitinkamą vietą ir ten lieka net išjungus skaityklę. Taip mirgėjimu nevarginamos akys ir net kelis kartus prailginamas baterijos veikimo laikas („Kindle“, gamintojų teigimu, neįkrautas „išgyvena“ apie mėnesį (!)). Nešviečiantis, kontrastingas ir beveik neturintis atspindžių ekranas maksimaliai priartėja prie tikro atspaudo pojūčio.

Instinktyviai pradėjus bergždžiai baksnoti į ekraną pirštu paaiškėja, kad teks sugrįžti keletą metų atgal ir naudotis mygtukais. Jų čia vos keletas: po du puslapių vartymui šonuose ir keli navigaciniai apačioje. Galima diskutuoti, kiek touch technologija pakeistų „Kindle“ naudojimo procesą, tačiau veiksmas, kurį atlieki 90% laiko vis tiek yra tik kito puslapio atvertimas. Žinoma, teksto įvestis po vieną rankiojant ženklus virtualioje klaviatūroje truputį kankinanti, tačiau tai tenka daryti ypatingai retai, t. y. tik naršant knygų parduotuvę. Galiausiai, jei yra toks poreikis, „Amazon“ gali pasiūlyti ir kiek brangesnę skaityklės versiją su lietimui jautriu ekranu „Kindle Paperwhite“, arba „Kindle Keyboard“ modelį, turintį pilną QWERTY klaviatūrą.

„Amazon“ savo didingą kelią didžiausio interneto pardavėjo titulo link pradėjo būtent kaip internetinė knygų parduotuvė. Nors ir gerokai praplėtę savo prekių asortimentą ir dabar jau pardavinėdami viską nuo magiškų pupų iki skalbimo mašinų, jie visgi liko ištikimi knygoms. Dabar „Amazon“ turi sukaupę didžiausią pasaulyje el. knygų biblioteką, kurią savajame „Kindle“ galite pasiekti vos keliais mygtukų spustelėjimais. Geriausia tai, kad prieš perkant kiekvieną siūlomą knygą galima ją „pavartyti“ – į skaityklę jums bus atsiunčiama kelių ar keliolikos puslapių ilgumo ištrauka. Jei knyga patiko, pilnas jos variantas ekrane pasirodys jau po kelių minučių.

2012-aisiais virtualias „Amazon“ lentynas pasiekė ir pirmoji lietuviška knyga. Kol kas jų pasirinkimas gana siauras, tačiau toks kompanijos žingsnis rodo potencialą ateičiai. Na, o kol kas, sunkiau mokantiems anglų kalbą visada padės „Kindle“ žodynas – užvedus žymeklį ant bet kurio teksto žodžio, jums pateikiama Oksfordo žodyno definicija ir sinonimai.

Laikraščių skaitytojų gyvenimą „Amazon“ daro dar paprastesniu, jums tereikia „Kindle Store“ užsisakyti norimo leidinio prenumeratą ir kiekvieną rytą įjungus naršyklę jūsų lauks šviežias „New York Times“. Iki visiškai analogiškos tikrų laikraščių skaitymui patirties, rodos, tetrūksta dažų kvapo ir purvinų pirštų.

KindleNYT

Jei dėl kokių nors priežasčių nusprendėte neapsipirkinėti „Kindle Store“, o knygas gauti iš kitų šaltinių, situacija kiek komplikuojasi. Dėl uždaros „Amazon“ politikos, su svetimais failais „Kindle“ ne visada noriai bendrauja. Norint skaityti bene populiariausio formato epub knygas, jas teks konvertuoti. Gera šito reikalo pusė ta, kad failų perkėlimas be galo paprastas – įsirašius „Send to „Kindle“ programą, užtenka poros pelės spragtelėjimų ir jūsų failas atsidurs „Amazon“ duomenų debesyje, iš kur bus atsiųstas iškart, kai įjungsite skaityklę.

„Kindle“ šiandien yra arčiausiai to, kas galėtų vadintis potencialiu popierinių knygų žudiku, ir nors ta diena, kai svarstyklės gali būti nusvertos į elektroninių knygų pardavimų pusę, jau artėja, Lietuvoje kol kas galime jaustis saugūs. Nepaisant bandymų integruoti el.knygas į rinką, Lietuvoje tiesiog tam vis dar netinkamas dirvožemis.

„Kindle“ yra daiktas su aiškia paskirtimi ir, nors neturi galybės funkcijų kaip pusbroliai planšetiniai kompiuteriai, savo darbą nudirba puikiai. Belieka pritarti Andriui Užkalniui – nerealu kaip gerai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *