Persekiotojo psichologija – kaip apsiginti?

pagal | 2020 30 sausio

Darganoti ir niūrūs rudens vakarai nuteikia nemaloniai. Tamsa miesto gatvėmis atsėlina neįtikimai greit. Kai kuriems į namus tenka grįžti pėsčiomis, tuščiomis gatvelėmis, skersgatviais ar tiesiog pro prastos reputacijos rajonus. Tad nenuostabu, jog kartais instinktyviai sustojame, apsigręžiame, tarytum tikėdamiesi išvysti kažką… Tokias akimirkas galima būtų juokais vadinti sveika paranoja, tačiau ne visiems toks elgesys yra tik instinktų išdava. Yra žmonių, kuriuos persekioja.

Persekiojimas – rimta psichologinė problema. 2006 metais JAV San Diego valstijos universiteto mokslininkai trijuose žemynuose atliko elgsenos studijas. Jų rezultatai parodė, kad iki 13% vyrų ir net iki 32% moterų yra tapę persekiojimo aukomis. Dauguma atvejų, persekiotojas buvo aukų pažįstamas. Plačiąja prasme tai galima apibrėžti kaip tam tikrų, pasikartojančių veikų spektrą, kuriomis naudodamasis vienas žmogus siekia atkreipti kito dėmesį. Reikia pabrėžti, jog šios veikos recipientui dažniausiai yra nemalonios ir nepageidautinos – gavę gėlių gimtadienio proga iš bičiulio tikrai negalėsime skųstis persekiojimu. Tuo tarpu į namus nežinomo ar nemėgiamo asmens siunčiamos puokštės, nors iš pirmo žvilgsnio lyg ir romantiškas gestas, gali būti traktuojamas kaip tam tikras asmens persekiojimo pavyzdys. Ilgalaikis ir intensyvus persekiojimas gali kelti didelę baimę, įtampą, trikdyti asmeninį gyvenimą ar net sukelti ilgalaikius psichologinius sutrikimus.

Persekiojimas savyje apima du siauresnius aspektus. Priekabiavimas (harassment) iš esmės primena minėtą persekiojimo apibrėžimą – tai veika, kuria siekiama sutrikdyti, sukelti nerimą, diskomfortą aukai. Priekabiavimas šiais laiškais ypatingai dažnai sutinkamas elektroninėje erdvėje. Ten jis pasireiškia nemalonių elektroniniais laiškų pavidalu, paveikslėliais (nuotraukų fotomontažas), įžeidžiančiais komentarais. Jis gali būti ir psichologinio pobūdžio, pavyzdžiui atstūmimu iš tam tikrų socialinių grupių. Tokie veiksmai pasižymi tuo, jog dažniausiai jie nėra fiziniai, nesiekia aukos sužaloti, bet sumažina savivertę, pasitikėjimą savimi.

37538-stalking-anti-stalking-laws-were-introduced-in-scotland-in-2010

Fizinis persekiojimas, priešingai, yra nukreiptas į konkrečius veiksmus, kuriais bandoma suteikti aukai fizinį skausmą, apriboti jos judėjimo laisvę, prievarta priversti ką nors daryti ar kitaip sukelti fizinį diskomfortą. Neretai persekiotojas pats fiziškai būna šalia aukos – seka ją, atsiduria vietose, kur dažnai lankosi auka (darbe, mokymosi įstaigoje, prie namų). Taip siekiama ne tik sukelti emocinį šoką, bet ir išprovokuoti persekiojamą asmenį imtis veiksmų, kurie galbūt sukurs palankią progą persekiotojui įgyvendinti savo planus, kad ir kokie jie bebūtų.

Pačius persekiotojus galima skirstyti į penkias kategorijas. „Atstumtieji“ persekiotojai yra patyrę staigią ir nelauktą asmeninių santykių baigtį, dažniausiai išsiskyrimą su antrąja puse, tačiau tai gali būti ir nutrūkę santykiai su giminaičiais, kolegomis, draugais. „Atstumtieji“ stengiasi atstatyti santykius, o nepavykus imasi keršyti. Tokie individai tiesiog nesugeba susitaikyti su artimų ryšių pabaiga.

„Nekompetetingieji“ ir „intymumo ieškotojai“ – bene mažiausiai grėsmingi persekiotojų tipai. Pirmieji dažniausiai tėra keblumų socialiniame gyvenime turintys žmonės, kuriems sunku reikšti savo jausmus. Jie viliasi savo veikomis užmegzti santykius, kurie patenkintų jų emocinius poreikius, tačiau dažniausiai yra, kaip pats pavadinimas sako, nekompetetingi. Tiesa, jie suvokia, jog jų auka į jų jausmus atsakyti negali/nenori, tačiau ją idealizuoja ir toliau bergždžiai siekia savo tikslų. „Intymumo ieškotojai“ yra kiek „grėsmingesnis“ „nekompetetingųjų“ variantas. Taip yra todėl, jog šis persekiotojų tipas yra šventai įsitikinęs, jog jų auka nuoširdžiai juos myli. „Intyumo ieškotojai“ gali apipilti gėlėmis, dovanomis ir meilės laiškais. Jie siekia baigti savo pačių sukurtą socialinę izoliaciją.

„Pagiežingi“ persekiotojai yra labai pavojingi, kadangi jaučiasi patyrę kažin kokį pažeminimą ar neteisybę iš savo aukos. Toks persekiotojas, tarsi riteris tamplierius, sieks teisingumo. Tai nebūtinai gali būti asmeninis teisingumas – Mark’as Chapman’as, 1980-aisias nušovęs grupės „The Beatles“ muzikantą John’ą Lennon’ą, buvo prisiekęs jo gerbėjas, kol neperskaitė Lennon’o biografijos. Chapman’o pyktį sukėlė faktas, jog nors atlikėjas pasisakė už taiką ir meilę pasaulyje, pats turėjo sukaupęs didžiulius turtus. To užteko, kad persekiotojas griebtųsi smurto.

Persekiotojas – „grobuonis“ kelia didžiausią baimę, grėsmę ir pasišlykštėjimą. Šio tipo asmenys nenori jokio ryšio su savo auka. Jiems svarbu pajusti savo pačių galią, jausti, jog gali valdyti auką. Jiems pasitenkinimą teikia aktyvus persekiojamo asmens stebėjimas, jo duomenų rinkimas, fizinė seksualinio pobūdžio prievarta. Kitų tipų elgseną galima pagydyti terapija ar vaistais, tuo tarpu „grobuonis“ tegali tramdyti savo instinktus, bet jų panaikinti jam nepavyks.

Ką daryti, jei manote, jog jus persekioja? Deja, teisėsaugos institucijos nepadės – Lietuvoje persekiojimas nėra visiškai kriminalizuotas. Į policiją galite kreiptis ir pagalbos sulaukti tik tada, jei jums buvo grasinta smurtu ar jis jau buvo panaudotas. Visgi galima duoti keletą patarimų, kurie gali praversti:

1. Ignoruokite šias veiklas. Šis patarimas veiksmingas, jei patiriate persekiojimą, kuris nėra fizinio pobūdžio. Dažnai tokie persekiotojai siekia iššaukti emocinį atsaką, kuris suteikia jiems tam tikrą iškreiptą pasitenkinimą. Atimkite iš jo tai, ir gali būti, jog jam tiesiog nusibos.
2. Nesiskelbkite viešai. Informuokite pačius artimiausius žmones, bet jokiu būdu neskelbkite, jog esate persekiojami, ypač socialiniuose tinkluose. Tikėtina, jog jūsų persekiotojas turės prieigą prie jūsų profilio ir viešomis žinutėmis jį tik dar labiau paskatinsite;
3. Pasikalbėkite su persekiotoju. Tai – rizikingas žingsnis, kuris turėtų būti atliktas viešoje vietoje, kur jums nekils grėsmė. Galbūt pats persekiotojas suvokia, jog jo impulsai yra nepriimtini visuomenėje, tiesiog jam reikia paskatinimo jiems pasipriešinti;
4. Rinkite įkalčius. Jei susidūrėte su persekiotoju, kuris, tikėtina, gali panaudoti prieš jus fizinį smurtą, būtinai išsaugokite visas jo žinutes, laiškus ir kitus dalykus, kurie įrodo, jog jis pažeidė jūsų asmens teises. Prireikus, tai gali labai paspartinti ir palengvinti teisėsaugos darbą;
5. Įsigykite ašarinių dujų balionėlį. Tai – pravartus daiktas. Net jei atsikratysite persekiotojo, jis padės ir kitų kritinių situacijų metu;
6. Būtinai kreipkitės į teisėsaugą. Jei tikrai jaučiate pavojų sau ir aplinkiniams, nedelskite. Vėliau gali būti ir per vėlu.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *