Po Anglijos lietumi, arba nušvitimas antrajame raudono autobuso aukšte

pagal | 2020 30 sausio

Kaip politikai pradeda savo kalbą, taip pat pradėsiu ir aš, bet nereiškia, jog tai bus tiesa: „Kalbėsiu trumpai!“ Gal ir ne taip jau trumpai, bet svarbiausia – ARGUMENTUOTAI. Kodėl pavartojau būtent šį žodį? Šiandien vienas dėstytojas pasakė labai gerą mintį/tiesą: nėra autoritetingos nuomonės, yra tik argumentuota. Taigi skubu pastaruosius dėliot man aktualia tema. Kadangi čia ne teksto suvokimas valstybiniame egzamine, iš mano išpažinties pavadinimo aišku, jog buvau minėtoje Anglijoje ir ten mane aplankė nušvitimas. Koks? Kaip? Kodėl?

Atsakymas: Lietuvoje gyventi gera!

Kasdien į darbą vykdavau po porą valandų į vieną pusę. Manau, kad tai pakankamai daug laiko, norint sudėlioti mintis. Dėliojau ir sudėliojau.
Važiuodama antrajame įžymiojo autobuso aukšte iš visų pusių mane supo spalvotos (it koks braziliškas karnavalas!) turkų parduotuvės, šiukšlių kalnai, kurių pusės valytojai „nepastebėdavo“ ir visada besišypsantys anglai. Atrodytų, kas čia jau tokio blogo? Pasakysiu nuoširdžiai pažvelgus pro langą į plevėsuojančią ant Gedimino pilies Lietuvos trispalvę.

Taigi mano minėtieji argumentai:

1. Anglija man pasirodė šalis be veido, be dūšios ir be savos kultūros. Na ir kas, kad jie turi tuos raudonus autobusus? Suknežę Lietuvos troleibusai gal ir neturi antro aukšto, bet tikrai paveža daugiau studentų Saulėtekio link po gero koncerto Katedros aikštėje.

2. Galbūt pas mus ir nėra daug turkiškų prekių parduotuvių su šviežiais vaisiais lauke, tačiau aš tuo tik džiaugiuosi, nes tas vaizdas, kai per 3 minutes praeini šešias tokias pačias parduotuves, yra baisus. Atsiprašau smulkiųjų vietos turkų verslininkų, tačiau kartais atrodydavo, jog Londonas lyg Gariūnai: spalvų bei prekių gausa tokia, kad net akys raibsta, tačiau prekės identiškos. Be abejo, nekalbu apie centrą, tačiau centras – tai ne viskas. Vakaras Pašilaičiuose lygiai toks pat mielas bei gražus kaip ir Gedimino prospekte.

3. Kitas argumentas, tai jau anksčiau paminėta mintis, jog Anglija –  šalis be veido. Buvau keliose Europos šalyse. Visuomet kažką išsiveždavau iš jų, bet Anglija… Nei man tas tiltas patiko (rudens vakarą eidama per Baltajį tiltą Katedros link jaučiu šiltą jausmą), nei tas Big Ben‘as (Televizijos bokštas laimi šį raundą triuškinančiai), o tam jausmui, kai ant Gedimino pilies sienos griuvėsių sėdi ir valgai sumuštinius stebėdamas miesto panoramą, išvis nėra lygių.

4. Be abejo, negaliu nepaminėti angliškų šypsenėlių. Pavargusios „Maximos“ pardavėjos suraukta kakta man žymiai nuoširdesnė nei anglo šypsena, kuris, pats paklausęs, kaip man sekas, pats ir atsako, arba nueina, ko gero, galvodamas, kaip greičiau nusipirkti „čikenų“. Nemanau, kad aš esu bjauri lietuvė, pavydinti anglams, tačiau tiesiog nesuprantu to veidmainiškumo. Galų gale, ir jų veido raumenų gaila.

5. Taip taip, kitas argumentas – angliškas požiūris į emigrantus. „Tai Tu Eastern European? Ohh, darling, nenori išeiti kur kavos, o paskui šį bei tą nuveikti?“ Jei aš Eastern European, tai dar nereiškia, kad kavos negaliu sau nusipirkti, mielasis, o šį bei tą nuveikti gali ir kur nors netoli stoties. O kaip dar Tave merginančiam VYRUI pasakyti, kad net mano tėtis kaip Tavo sūnus atrodo? Aš kalbu apie požiūrį į visas merginas iš mūsų krašto. Dirbau tikrai rimtoje vietoje su drabužiais (!!), be makiažo ir atrodžiau kaip eilinė studenčiokė, tad tikrai nesitikėjau tokių gašlumų. Taigi emigrantės merginos, prašau, laikykite mūsų frontą už jūrų marių, juk mes gražiausios pasaulyje! O gražiausios dažniausiai turi ir žino savo vertę. Lyginant su Lietuva… Nemanau, kad klystu, tačiau netikiu, jog mūsų vyrukai sugebėtų tiesiai šviesiai lįsti į akis emigrantėms merginoms iš Anglijos ir siūlyti tokius dalykus. Arba aš naivi, arba neklystu sakydama, kad jie jaučia pagarbą, o jei ir siūlo, tai žino, kam siūlyti.

Čia tik keletas fragmentų iš mano minčių lietaus. Tiesiog nuoširdžiai džiaugiuosi, kad esu Lietuvoje, studijuoju ir kuriu savo ateitį čia, jog pro langą matau sostinę, ne tik matau, bet ir dalyvauju jos gyvenime. Be abejo, Anglija atnešė „į mano kiemą“ ir gėrio. Pagerėjo finansinė padėtis, patobulėjo anglų kalba, įgavau dar daugiau savarankiškumo ir pasitikėjimo savimi, tačiau tai yra niekas prieš tai, ką turiu čia. Dar labiau didžiuojuosi būdama lietuve. Juk gyventi čia gera. Nesmerkiu ir nieko nesakau apie mūsų emigrantus, tačiau tikiuosi, jog jie ten dėl itin rimtų priežasčių, kad nepasidavė papūtus silpnam vėjeliui, o užsienin juos išnešė rimtas uraganas bei tikiuosi, jog jie grįš čia. Anksčiau ar vėliau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *