Popierius skirtas tik nusivalyti? Knyga prieš skaitytuvą…

pagal | 2020 30 sausio

Visi mes, jau galima drąsiai pasakyti, besibaigiančios kartos žmonės neįsivaizdavome savo gyvenimo be knygos. Knyga praskaidrindavo nuobodžią valandą, tai buvo vienintelis pramogų šaltinis, kuris skatino vaizduotę dirbti ir, jei galima taip išsireikšti, kurti mums pramogą iš didelio juodų simbolių kratinio ant popieriaus lapo. Dabar, atėjus moderniems laikams, knyga vis labiau ir labiau slenka į šešėlį, kuriame greičiausiai po dvidešimties ar net mažiau metų tykiai nudvės. Ir dėl viso šito galime kaltinti kompiuterį bei visas technologijas, susijusias su juo. Taip lietuviška! Tačiau būsimos laidotuvės nebūtinai yra visiškai blogai. Toliau aš mėginsiu paanalizuoti, kodėl knygai jau metas eiti pailsėti į pavėsį ir kodėl tai vieniems atrodo patrauklu, o kiti šį reiškinį vadina pasaulio pabaiga.

Visų pirma, derėtų tiksliai apibrėžti, kas tą knygą „žudo“, jei norime išsiaiškinti, kodėl ir kaip tai vyksta. O atsakymas į šią mįslę paprastas. Knyga yra materija, tačiau, kaip jau minėjau – simbolių kratinys, turintis kur kas didesnę vertę negu tai, kas vien tik apčiuopiama. Galime paimti knygą į rankas, pavartyti, galų gale užuosti senstančio popieriaus kvapą, tačiau niekaip neįvertinsime tų simbolių reikšmės. Jų vertė yra numanoma. Tai informacija, kuri laikoma labai primityvioje laikmenoje – knygoje. Kaip žinia, šiais laikais turime kur kas patikimesnius įrenginius informacijai talpinti negu paprastas lapų rinkinys. Kaip pagrindinį knygos konkurentą paimkime paprasčiausią kompiuterį – skaitmeninių knygų skaitytuvą („Kindle“ arba eilinį planšetinį kompiuterį). Visų pirma, šie aparatai dar tik išgyvena savo paauglystės stadiją, o jau yra be proto populiarūs. „Amazon“ knygyne skaitmeninės „Kindle“ knygos pagal pardavimų apimtis jau aplenkė knygas kietais viršeliais. Skaityklių kainos smuktelėjo žemiau 100 dolerių per pastaruosius metus. Spėju, kad šiemet prieš Kalėdas išvysime ir dar mažesnių kainų etiketes. Tuo pat metu sparčiai plinta planšetiniai „iPad“ ir jų analogai su „Android“ bei „Windows“ operacinėmis sistemomis. Nors šie įrenginiai labai skiriasi savo funkcionalumu ir galia, kovoje dėl skaitytojo jų pajėgos prieš popierių yra suvienytos. Jei sudėsime visas skaitykles ir „iPad“ – jau šiandien turėsime milžinišką rinką.

Žinoma, knygos lieka knygomis. Bet kuriuo atveju jos išliks, nebent ateitų naujasis Hitleris ir pamėgintų atkartoti tą intelekto laužą, kuris buvo vykdytas nacistinės Vokietijos laikais. Tačiau vis vien vargu, ar kas pavyktų. Visada atsiras popierinės literatūros mylėtojų, kurie guls ant savų knygų ir mieliau bus sudeginti kartu su jomis. Taip pat jei atsitiktų taip, o mano kuklia nuomone ir atsitiks, knygų skaičiui pradėjus sparčiai mažėti atsiras ir kolekcininkų, ir suvenyrų medžiotojų, kurie už bet kokią rimtą, popieriuje išspausdintą literatūrą klos nemenkus pinigus. Tačiau pažiūrėkime į faktus. Realiai popierinės knygos vertė yra tik nostalginė. Paimkime palyginimui tą patį „Kindle“. Šis aparatas yra gebus išsaugoti net 1000 knygų vienoje laikmenoje. Kažkas panašaus į vidutinę mokyklos biblioteką. Turint omenyje, kad tai knygos dydžio aparatas, tampa ganėtinai aišku, kas šitoje dvikovoje pranašesnis. Lyginti e-knygos ir popierinio varianto praktinę vertę yra tas pats kaip Everesto kalną su kokiu Lietuvos piliakalniu.

Vis dažniau net ir literatūros autoriai renkasi skaitmeninį variantą. Tam yra kelios priežastys. Visų pirma, tekstų autoriams norint būti publikuojamiems nebereikia leidėjų. Vienintelė logiška priežastis šiame skaitmeniniame amžiuje, jei esate knygos autorius, eiti pas leidėją yra bandymas pasireklamuoti save, sakykim, po „Alma littera“, „Obuolys“ ar dar velnias žino kokiu prekiniu ženklu. Tai įmonės, kurios perleisdamos garsius užsienio kūrinius užsitarnavo vardą mūsų tarpe ir mes automatiškai iš jų tikimės kokybės. Jauniems autoriams tai puiki proga užsitikrinti auditoriją ir jų dėl to negalima kaltinti. Žinoma, greta šių autorių yra ir tokių, kurie neša savo knygos kopiją ir tikisi išpopuliarėti per popierinį variantą. Tokie žmonės arba dar nesusivokė, kad gyvename amžiuje, kuriame tėra laiko klausimas, kada vienintelė popieriaus paskirtis bus nusivalyti sėdimąją, arba jie tiesiog gyvena po akmeniu. Tačiau faktas lieka neginčyjamas. Skaitmeninis knygos formatas atveria daugiau galimybių įvairesniems autoriams, o čia jau visai kita diskusija, ar tai gerai, ar blogai…

Primėčius akmenų į tradicinės knygos daržą verta atkreipti dėmesį ir į statybinį bloką technologijų darželyje – kuo skaitmeninės laikmenos nusileidžia tradicinei knygai. Didžiausias dabar girdimas argumentas yra tai, kad mes nepratę skaityti knygų tokiu būdu. Neseniai netgi buvo atlikti moksliniai tyrimai, kurių rezultatai parodė, jog informacija, kurią gauname iš elektroninių skaityklių, yra sunkiau įsidėmėtina. Nors šis tyrimas buvo atliekamas tik mokslinei literatūros krypčiai, tačiau tai daug ką sako. Ieškant priežasčių, kodėl taip yra, galime pamėginti apkaltinti savo praeitį. Kaip jau minėjau savo rašinio pradžioje, mes visi augome su knyga. Nors žmogus ir greitai sugeba prisitaikyti, tačiau prisitaikymo procesas atima laiko, ir vargu, ar kuris nors spėjome pakeisti savo skaitymo įpročius. Daugelis mūsų, netgi turėdami tą patį „iPad“, kai kalba pakrypsta apie skaitymą, vis tiek mieliau renkamės popierinę knygą. Man asmeniškai būtų smalsu pamatyti jaunuolį, kuris nuo pat pradžių mokosi skaityti su skaitmenine laikmena, perskaito pirmąją savo knygą per „iPad“. Kažin, kokie būtų jo rezultatai įsisisavinant informaciją, davus jam popierinį variantą į rankas. Šia mintimi suku link to, kad mes tiesiog nesame įpratę, ir greičiausiai taip ir neįprasime. Galbūt po keturiasdešimties ar penkiasdešimties metų būsime tie bambekliai, kurie žiūrės į vaikus, skaitančius kažkokį tai ekraną ir burbės: „Mūsų laikais užtekdavo ir knygos“.

Apibendrinus, verta pabrėžti, jog moksliniai faktai sako tiesą. Vargu, ar mus dabar įtikins visas popierines knygas mesti velniop, nes egzistuoja e-knygos. Mes tiesiog prie jų pririšti, nes be jų gyventi nemokame. Tačiau įdomu tai, kad „galas popierinei knygai“ yra naujas startas skaitymui. Skaitmeninės knygos vidutiniškai perkamos dažniau ir skaitomos gausiau nei popierinės, bent jau užsienyje. Todėl kylant mūsų skaitmeniniam lygiui ir vis daugiau žmonių sakant, kad technologijos bukina žmones, reikėtų atsižvelgti į šiuos faktus. Faktai, kurie liečia skaitymą, rodo, jog žiūrint į didesnį paveikslą ir tolimesnę perspektyvą žingeidus bei mėgstantis skaityti žmogus tik išloš, kai skaitmeninių knygų rinka nužudys popierių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *