Positivus’13 – masyvus pozityvumo užtaisas

pagal | 2020 23 sausio

Šiltasis metų laikas tik ir vilioja pramogomis prie vandens telkinių, stovyklavimu palapinėse, koncertais ir nekasdieniškomis veiklomis. Visas šias atrakcijas galėjai rasti koncentruotas vienoje vietoje – didžiausiame Baltijos šalyse muzikos ir menų festivalyje Positivus, kuris šią vasarą pasiūlė neeilinį pasirodymų asortimentą. Latvijoje, Salacgrīva mieste apsilankė tokie žinomi atlikėjai, kaip „The xx“, „Sigur Rós“, „Imagine Dragons“, „Crystal Castles“ bei daugybė kitų. Festivalis, garsėjantis įvairių muzikinių stilių kombinacija savo programoje, šiais metais taip pat džiugino tiek indie ar popso mėgėjus, tiek ir sunkiosios elektronikos klausytojus.

Skaityti šį straipsnį rekomenduojama klausant „The xx“ pasirodymo įrašo iš Positivus festivalio. Taip bus lengviau suprasti, kodėl šis festivalis buvo toks eargasm‘as.

Day One: Crushed but happy

Peržvelgus penktadienio pasirodymų programą, bene vienintelė man žinoma grupė buvo „Crystal Castles“, tad surentus palapinę neliko nieko kito kaip eiti į negirdėtų atlikėjų pasirodymus tikintis geriausio. Ir likau nustebinta – akustinės elektronikos atlikėjai „Elektro Guzzi“ bei pop-roko duetas „Twenty One Pilots“ buvo vieni maloniausių šio festivalio atradimų. Austrai „Elektro Guzzi“ išjudino net mane, ne taip seniai pamėgusią sintetinį skambesį, o amerikiečiai „Twenty One Pilots“ sužavėjo bendravimu su publika bei gyvai atliekamos muzikos kokybe.

„Crystal Castles“ buvo neabejotina vakaro vinis – sunkiu ir agresyviu elektroniniu witch house skambesiu taip ištaškiusi festivaliautojus, kad kitą dieną dalinantis įspūdžiais su kaimynais visi nostalgiškai rodėm vieni kitiems po masinio grūdimosi ir reivo likusias mėlynes ir džiūgavome, kad tai buvo vienas stipriausių koncertų, kokiuose iki šiol buvome. Pasirodymo metu kontraversiškieji kanadiečiai atliko žinomiausias savo dainas – pradėjo koncertą vienu naujausių kūrinių “Plague”, vėliau atliko tokius perliukus, kaip „Baptism“, „Crimewave“. Koncertą Crystal Castles užbaigė vienu populiariausių savo kūrinių – „Not In Love“. Grojant dainą „Reckless“ skandalingoji vokalistė Alice Glass, spjovusi į garsistų ir apsaugos darbuotojų juodą darbą bandant apsaugoti ją nuo fanų, perlipo apsauginę tvorelę ir dainavo ropšdamasi per minios viršų, šitaip dar labiau įaudrindama jau ir taip pašėlusius žiūrovus. Kadrai iš šios beprotybės čia.

Day Two: „Man taip patiko, kad užmigau stovėdamas“

Prilygti šėlionėms su „Crystal Castles“ šeštadienio atlikėjams buvo sunki, bet įmanoma užduotis. Antrąją festivalio dieną programoje švytravo jau daugiau girdėtų grupių pavadinimų, aktyviau žmonės būriavosi prie didžiųjų scenų. Išvysti verta buvo britę elektroninio popso atlikėją „Charli XCX“ bei DJ‘ų kvartetą „C2C“. Pastarieji buvo dar vienas mano asmeninis atradimas – prancūzai „C2C“ grojo ritmus, pagal kuriuos neįmanoma nešokti, o kur dar bendravimas su publika ir tarp atlikėjų surengtas DJ batle‘as.

Festivaliautojai

Vieni pagrindinių šeštadienio vakaro atlikėjų – „Imagine Dragons“ surengė nuoširdų ir užvedantį pasirodymą, daug bendravo su publika, sugrojo visus savo žinomiausius kūrinius, tokius kaip „It‘s Time“ ir „Demons“, o koncertą, žinoma, užbaigė hitu „Radioactive“. Atgaiva įsišėlusiai publikai buvo finalinis šeštadienio „Sigur Ros“ koncertas. Islandai savo pasirodymą vizualizavo didžiuliais ekranais scenoje, kuriuose keitėsi tokie pat ramūs ir plaukiantys vaizdai, kaip ir grupės muzika. „Sigur Ros‘ai“ man patiko labiausiai“ – nuoširdžiai džiūgavo vienas grupės fanas, – „taip patiko, kad užmigau stovėdamas.“ Pačia geriausia prasme.

Day Three: „The xx“!!!

Lietuvių atlikėjai šiame festivalyje tikrai nepasišiukšlino – visi mano klausyti band’ai: „Fingalick‘as“, „Colours of Bubbles“ bei „Kurak“ pateikė klausytojams geriausius savo kūrinius bei profesionalų jų atlikimą. Positivus‘e koncertavo ir daugiau lietuvių – „Rasabasa“, „Deeper Upper“,  „Without Letters“ bei „Oogle Vision“.

Vakarop šėlom su „Two Door Cinema Club“, kur pasikrovę dozę kokybiško pop-roko sulaukėm ir sekmadienio (o gal ir viso festivalio) headliner‘ių – britų „The xx“. Savo subjektyvia nuomone galiu teigti, kad pasirodymui nieko netrūko – dainas grupė dažnai atliko pakeitę jos tempą (pavyzdžiui, „Crystalised“ „The xx‘ai“ sugrojo kone dvigubai lėčiau nei esame įpratę girdėti), įterpę į dainas kitų kūrinių intarpų (dainoje „Reunion“ skambėjo Jamie xx kūrinio „Far Nearer“ motyvai), taip pat koncerto metu atlikėjai mielai bendravo su publika. Siurprizai pasirodyme ir atlikėjų nuoširdumas – ko daugiau gali norėti toks apsiseilėjęs „The xx“ fanas, kaip aš. Tracklist’ą grupė taip pat parinko idealiai – klausytojai išgirdo tiek seniai mylimus kūrinius, tokius, kaip „Heart Skipped A Beat“, „VCR“ bei „Islands“, tiek ir naujas, bet jau spėtas pamilti dainas iš naujojo jų albumo „Coexist“: „Angels“, „Sunset“, „Fiction“, „Swept Away“. Nepaisant atlikėjų išskirtinių vokalinių sugebėjimų, kone didžiausias publikos sujudimas ir palaikymas buvo juntamas atliekant instrumentalinį kūrinį „Intro“. Akį skambant muzikai džiugino švytruojantys lazeriai, koncerto pabaigoje susikryžiavę į didžiulę „X“. Na, o reziumuoti grupės „The xx“ pasirodymą galima besikartojančiu daugelio festivalio dalyvių komentaru, jog iki šiol mėgę „The xx‘us“, dabar jie juos tiesiog pamilo.

Apibendrinti norisi ir visą Positivus festivalį – tai padarysiu stipriųjų ir silpnųjų Positivus‘o pusių sąrašu.

Positivus’13 pliusai:

  • Susikoncentravusiems į vieną muzikinį stilių šis renginys galėjo būti puiki atradimų vieta – daug skirtingos, bet geros muzikos vienoje vietoje.
  • Pasirodymai nevėlavo. Rimtai! Net headliner’iai neleido sau vėluoti nė dešimties minučių, o kai kurios grupės pradėdavo koncertuoti net ankstėliau, nei numatė programa.
  • Positivus talpino net šešias scenas, tad didžiausiose – „Tele2” ir „Nordea“ kas vakarą vyko headliner‘ių pasirodymai. Kai kas sakytų, kad tiek scenų yra festivalio minusas dėl tokios decentralizacijos, tačiau aš tai laikau vienu didžiausių pliusų jau vien dėl galimybės atrasti daug naujo skambesio.
  • Kempingas, automobilių stovėjimo aikštelė ir pati festivalio zona –  viena prie kitos. Ir pats festivalis įsikūręs šalia Salacgrīva miestelio, kur bet kada gali nueiti į prekybos centrą pasipildyti alkoholinių gėrimų amuniciją. O netoliese ir jūros krantas, tad lokacija – viena stipriausių Positivus pusių.

Kelios blogybės:

  • Beveik neužsiminiau apie festivalyje siūlytas dienines veiklas, nes jų išties trūko: kelios piešinių dirbtuvės, pora šokių pamokų ir viskas. Dieną žmonės po festivalio teritoriją klaidžiojo nebent tik dėl to, kad ji buvo pakeliui prie jūros. Tiesa, prie jūros stūksojo kino teatras, tačiau jame transliuojami buvo beveik vien latviški filmai. Su rušiškais titrais. Ir tai, tik geriausiu atveju.
  • Nors festivalis orientuotas į tarptautinę publiką, tačiau oficiali kalba festivalyje – latvių, o valiuta – latai, tad, pavyzdžiui, estams, atvykusiems į festivalį, teko liūdnai barškinti savo eurus kišenėje ieškant valiutos keityklų.
  • Vienas didžiausių, tačiau turbūt jokiame renginyje neišvengiamų minusų – festivalio daliviai. Čia tie, kurie, matyt, į jį sušokinėjo per tvorą ir nelabai suprato, kur papuolė, todėl vaikščiojo pasidabinę treningais ir „The xx‘ams“ šaukė „Go home“.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *