Rojaus kampelis Žemėje – Plitvicos nacionalinis parkas

pagal | 2020 30 sausio

Sakoma, kad nukeliauti į Kroatiją ir neužsukti į Plitvicos nacionalinį parką yra tas pats kaip nuvažiuoti į Paryžių ir neiti pasigrožėti Eifelio bokštu. Kitais žodžiais tariant, jei vieši Kroatijoje ir neplanuoji vykti į Plitvicą, tai arba prieš iškeliaudamas „nepasidarei namų darbų“ ir nežinai kas tai per vieta, arba tau ne visi namie…

1979 metais į UNESCO pasaulio saugomų objektų sąrašą įtrauktas parkas lankytojus stulbina nepaliestos gamtos vaizdais. Plitvicos nacionalinis parkas užima 30 tūkstančių hektarų plotą (bet turistai gali pamatyti tik 17 tūkstančių hektarų), jame tyvuliuoja 16 ežerų, tarp kurių pilna įstabaus grožio krioklių (jų net 92), gamtos suformuotų kanalų ir natūralių užtvankų. Aukščiausias, net 30 metrų aukščio, krioklys pavadintas „Veliki Splat“ („Didieji Purslai“). Ežerų vanduo tyras kaip krištolas. Į juos įvirtę ir metų metus gulintys medžiai dėl to atrodo tiesiog ranka pasiekiami…

Kroatijos Vyriausybė priėmė eilę nutarimų, kuriuose nuspręsta visais įmanomais būdais saugoti Plitvicos nacionalinį parką nuo žmonių įsikišimo. Šis nutarimas, be abejo, glaudžiai derintas su kitu siekiu – gauti kuo daugiau piniginės naudos iš šio Rojaus kampelio. Logiška – kuo gražesnis bus parkas, tuo daugiau žmonių norės jį pamatyti.

Kroatijai Plitvicos ežerai (vietos kalba – Plitvička Jezera) – tikra aukso kasykla. Per dieną į šalies sąskaitėlę, turistai, norintys aplankyti šį parką, atneša apytiksliai… 100 000 eurų! Aišku, ne kasdien.

Nors ežeryną aplankyti galima bet kuriuo metų laiku, geriausiai tai daryti birželio arba rugsėjo pradžioje, nes oro temperatūra būna maždaug 25 laipsniai šilumos. Tuo tarpu liepą ir rugpjūtį temperatūra grėsmingai priartėja prie 40 laipsnių. Ne pats geriausias oras pasivaikščioti, ar ne? Kita vertus, žiemos Kroatijoje nelabai nusileidžia lietuviškosioms, o rudenį ir pavasarį po parką turistams neretai tenka vaikščioti su skėčiais ir lietpalčiais.

Varginantis karštis vasarą siutina dažną keliautoją, o ypač prieš akis matant net 16 tiesiog tobulų ežerų išsimaudymui! BET turistams, einantiems 2-5 valandas trunkančius maršrutus skersai ir išilgai šį parką, negalima nei pirštelio įmerkti į Plitvicos ežerų vandenį. Kitu atveju teks palikti Kroatijoje daug didesnę sumą pinigų, nei planuota. Baudos už tokį elgesį tikrai nemažos. Dar vienas dalykas, verčiantis dažną žmogelį ugdyti valią – Plitvicos ežeruose tiesiog knibžėde knibžda žuvų, mažyčių ir didesnių. Jos niekada nėra patyrusios jokios grėsmės iš žmonių, taigi linksmai sekioja paskui turistų „bandas“ ir netgi šokinėja iš vandens, prašydamos maisto. Jo, aišku, žuvytėms į vandenį mesti negalima, tačiau juk turistai nebūtų turistais, jei kartais nelaužytų taisyklių…

Išvada?
Jei dar nebuvai šiame Rojaus kampelyje, gavęs progą apsilankyk. Pasirodo, nebūtina numirti, kad patektum į Rojų.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *