Sapnų karalystė

pagal | 2020 30 sausio

Nuo seniausių laikų sapnai žavėjo ir domino žmoniją. Seniausias rašytinis sapno aiškinimas rastas Mesopotamijos Gilgamešo epe, rašytame ant molinių plokštelių 3000 m.pr.Kr. Žinome, kad senovės graikai ir egiptiečiai dirbtinai sukeldavo sapnus gydymui skirtose šventyklose. Biblijoje randame daug pasakojimų apie tai, kaip žmonės vadovaudavosi sapnais. Šiaurės Amerikos indėnai vieną vigvamą (indėnų genčių būstą) skirdavo sapnams. Čia genties vyriausieji aiškindavo sapnus, kurie juos aplankydavo per regėjimus ar ritualus. Tais aiškinimais  būdavo grindžiami visi jų priimami sprendimai.

Introspection by Alexandra Douglass. I want this print so badly, or better, a stretched canvas print of it.

Dar visai neseniai dauguma šiuolaikinės visuomenės narių manė, kad šis mūsų psichikos aspektas visiškai nesvarbus ir kaip tik todėl prarado gyvybiškai svarbų orientyrą bei susilpnino ryšį su savo vidiniu pasauliu. Laimė, dabar tas požiūris keičiasi. Daugelis žmonių semiasi žinių iš šio turtingo reikšmių ir supratimo šaltinio. Sapnai ypač įdomūs todėl, kad juose susipina sąmonė su pasąmone, kasdienio gyvenimo vaizdai susiduria su slapta pasąmonės išmintimi.

Daug mokslininkų iš pradžių susapnavo atsakymus į savo sprendžiamus klausimus, tik tada juos įgyvendino. Einšteinas susapnavo, kad skrieja šviesos spinduliu ir tik daug vėliau sukūrė reliatyvumo teoriją. Menininkai, verslininkai, tyrinėtojai, moterys ir vyrai iš įvairiausių visuomenės sluoksnių kūrybiškus sprendimus randa savo sapnuose. Dabar jau yra pakankamai įrodymų, kad sapnai nėra vien beprasmiai vaizdai. Tuo patikėjo net didžiausi skeptikai.

Vieną naktį daktaras Džeimsas Votsonas (James Watson), Nobelio premijos laureatas, susapnavo sapną, kuris padėjo jam atskleisti paslaptingas DNR molekulės savybes. Jis daug metų dirbo stengdamasis suprasti DNR molekulių sandarą, bet veltui. Sapne jis pamatė dvi susivijusias gyvates. Atsibudęs sušuko: „Nejaugi? Nejaugi DNR yra dvi susipynusios spiralės?“. Gamtoje tokios formos dar nebuvo aptikta. Eidamas šia kryptimi, mokslininkas atskleidė mįslingąjį genetinį kodą ir už tai buvo apdovanotas Nobelio premija.

Sapnai yra seniai pamiršta mūsų kalba. Tarp keistų jų simbolių ir alegorijų slypi prasmės bei pranešimai mums, reikia tik mokėti juos iššifruoti. Sapnai atspindi aukštesnį intelektą, išmintį, kuri kalbasi su mumis. Jie parodo, kada mes klystam, ką darom ne taip, kaip reikėtų elgtis, atkreipia mūsų dėmesį į priežastis, sukeliančias vidinę disharmoniją ir emocinį nuovargį. Jie atskleidžia gilesnę mūsų gyvenimo prasmę ir nuolat užuominomis siūlo išeitį. Sapnai mus moko realizuoti savo lemtį ir suvokti savyje didesnes galimybes.

Vidutiniškai per naktį sapnuojam 5-7 kartus. Galbūt nustebsite, nes manote, kad sapnuojame retai, bet iš tiesų visi žmonės sapnuoja kasnakt, nors dažnai savo sapnų neprisimena. Kai sapnuojam, juda mūsų akys. Tą reiškinį gali užfiksuoti ir išmatuoti mokslininkai bei psichologai. Štai kaip jie nustato, kiek mes sapnuojam.

Kūdikiai sapnuoja beveik 50 % savo miego laiko, neišnešioti kūdikiai – 70 %. Dažniau sapnuojame po sunkios, daug rūpesčių ir nerimo sukėlusios dienos, kai daug mokomės, po traumų ar naujų įspūdžių. Ko gero, tai reiškia, kad sapnai mums padeda įveikti gyvenimo pokyčius.

John Kehoe savo knygoje „Proto galios XXI amžiuje“ siūlo keletą būdų, kaip prisiminti savo sapnus:

SĄMONĖS PROGRAMAVIMAS SAPNUOTI

  1. Prieš eidami miegoti, praneškim savo sąmonei: „šiąnakt aš sapnuosiu ir prisiminsiu savo sapną“. Pakartokim sau tai apie 20 kartų. Galim netgi įteigti sau, ką norim susapnuoti arba kokią sritį ištyrinėti, bet nepamirškim, kad sapnai labai dažnai turi savo tvarką. Jie geriau žino, ką mums reikėtų suprasti.
  2. Ant naktinio stalelio pasidėkim popieriaus ir rašiklį. Tai ne tik naudinga, bet ir simboliška. Taip rodom norą tyrinėti savo sapnus. Mūsų požiūris į sapnus lemia jų požiūrį į mus. Jei mes pasirengiam sapnams, juos pripažįstam ir gerbiam, jie mus mieliau lankys.
  3. Atsibudę iškart nešokim iš lovos, bet ramiai pagulėkim, kol visai atsipeikėsim. Šitas tarpinis laikas labai vertingas. Tai lūžio tarpsnis tarp dviejų pasaulių. Ar tik greta nesklando dar neišsisklaidęs sapnas? Jeigu taip, stebėkim jį kaip pėdsekys šuo stebi savo grobį. Pasistenkim kuo išsamiau jį prisiminti, kad ir po gabalėlį. Kelis kartus mintimis pakartokim savo sapną, kaskart papildydami kokia nors smulkmena. Taip darykim tol, kol prisiminsim kuo daugiau detalių. Dabar atsikelkim ir kuo smulkiau užrašykim savo sapną. Užrašytą sapną galim bandyti aiškintis iš karto arba prie jo grįžti vėliau.

SAPNO AIŠKINIMAS

Aiškindamiesi savo sapnus, jausim didžiulį susidomėjimą, ne šiaip sau smalsumą. Pasijusim esą nepažintų žemių tyrinėtojai arba senovės paslapčių ieškantys archeologai. Sapnų tyrinėjimas daug kuo primena archeologiją – mes turim ne tik kažką rasti, bet sužinoti ką radom ir ką tie radiniai reiškia.

90 procentų sapnų visiškai nesuprantami arba suprantami labai mažai. Jie atrodo visiška nesąmonė, kaip nesuprantama užsienio kalba. Tačiau, jeigu norėsime tirti savo sapnus ir mokėsime kai kuriuos jų išaiškinti, mums atsivers naujas jaudinantis pasaulis.

Swap out your boring old ceiling for a star-gazing sunroof. | 31 Insanely Clever Remodeling Ideas For Your New Home

Sapnai informaciją perduoda simbolių ir alegorijų kalba. Sapnų klaba labiau primena meną ir poeziją, bet ne lingvistiką. Viena iš versijų, kodėl pasąmonė naudoja ne kalbą, o simbolius, yra tokia, kad ši mūsų sąmonės dalis yra susiformavusi anksčiau negu žmogus išmoko kalbėti.

Kadangi sapnai siunčiami iš pasąmonės, jie šį tą sako apie mus. Jie visada būna apie mus ir apie tai, kas mus supa,- kas mums nesiseka, ko vengiam, ko mums trūksta, ko nepastebim, ką nekreipiam dėmesio, kur mums reikia eiti. 95 procentai visų sapnų, netgi košmarų, atskleidžia mūsų būdo aspektus. Kai pradedam aiškintis sapną, nepamirškim, kad visi jo veikėjai esam mes patys (išskyrus tuos atvejus, kai tuos veikėjus aiškiai atpažįstam – ta mūsų draugai, mylimasis, tėvai, bendradarbiai ir taip toliau, nors netgi ir tada tai kartais esame mes patys).

Tarkim, sapnavom, kad į mūsų namus įsibrovė plėšikas vogti ir nuskriausti mūsų tėvų. Mes bandom jam pasipriešinti ir užverda mirtina kova. Tada atsibundam.

Subjektyviai aiškindamiesi sapną, nutarsim, kad sapne mes įkūnijame ir plėšiką, ir save patį. Imsim kelti sau klausimus. Kuri mano dalis skriaudžia tėvus? Gal per daug mokausi/dirbu ir per mažai su jais bendrauju? Gal atsidavimas darbui nutolina nuo manęs tėvus?

Venkime sapnus aiškintis paraidžiui. Tarkim, sapne 150 km/h greičiu sportine mašina stengiamės įveikti staigius posūkius. Nesuvaldom automobilio ir žūstam. Ar tai reiškia, kad pateksim į avariją ir mirsim? Vargu. Labiau tikėtina, kad sapnas mums kažką atskleidžia ne taip teismukai. Gal nebesugebam valdyti kažkurios savo gyvenimo sferos? Mirtis sapne paprastai reiškia pokyčius, pereinamąjį laikotarpį, vienos gyvenimo atkarpos pabaigą ir kitos pradžią.

Per košmarus pasąmonė stengiasi mus priversti pažvelgti į tam tikrą mūsų gyvenimo aspektą.

Pasąmonė tarytum sako: „Pažvelk čia. Tai svarbu.“ Sapnai, kurie dažnai kartojasi,- tai mėginimas mus įspėti. Kai juos išsiaiškinsim, jie nebesikartos. Dabar kartojasi tik todėl, kad nekreipiam į juos dėmesio.

Kiekvienas prisimintas ir teisingai paaiškintas sapnas tampa ilgos grandinės dalimi. Žmogus liekas visą laiką su juo susijęs, o per tą sapną – ir su savo vidaus pasauliu. Kai teisingai išsiaiškinam sapną, mūsų viduje tarytum kažkas spragteli. Jaučiamės sustiprėję, pajuntam vidinę ramybę ir pasitenkinimą. Įgyjam vidinės įžvalgos ir galimybę numatyti veikimo kryptį. Sapnų aiškinimas visada yra gyvas dialogas su savo pasąmone. Po ilgesnės praktikos suprantam, kad esam susiję su kažkuo, kas stipru ir neaprėpiama mūsų vidaus pasaulyje.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *