„Saulius ir Paulius“: po filmo jausitės apiplėšti

pagal | 2020 30 sausio

Kažkada kalbėjome, kad visada sunkiau yra rašyti apie gerą ir patikusį filmą, nei apie tą, kuris nepaliko teigiamo įspūdžio. Kai pasižiūri prastą, tai žodžiai birte byra, net už liežuvio nereikia traukti.

270x650

Pastaraisiais metais džiaugiamės kaip niekada gyvybingu Lietuvos kinu. Kino teatrus vienas po kito pasiekia įvairių žanrų (tačiau dažnai pilni tų pačių veidų) filmai. Prieš metus dar drįsau teigti, kad dažnu atveju galima tarp žodžių lietuviškas ir prastas dėti lygybės ženklą. Tačiau „Lošėjas“ parodė, kad lietuviai gali sukurti ir kažką kokybiško. Jeigu tik nori.

42

Šį savaitgalį į Lietuvos kino teatrus atkeliauja naujas lietuviškas filmas „Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“. Lietuviams gerai pažįstamas Giedrius Savickas su neseniai šalies padangėje užsidegusiu žiburėliu Mariumi Repšiu žadėjo nuotaikingą komediją su vesterno elementais. Tačiau išėjus iš kino salės norėsis reikalauti pinigų už sugaištą laiką – turbūt galima teigti, kad apiplėšimas pavyko.

Žiūrėti „Saulių ir Paulių“ – tai lyg pusantros valandos stebėti nepavykusius kadrus (angl. bloopers). Taip, bus vietų, kur juoksitės, tačiau ne iš šmaikštaus sąmojo, o iš medinės vaidybos, kraupaus scenarijaus ir beprotiškai neskoningo bendro produkto pateikimo. Nenustebsiu, jei greitai žiniasklaidoje pasirodys svaičiojimai apie tai, kad čia yra vesternų parodija. Na, panašiai kaip buvo su „Rūsiu“ – iš pradžių skalambijo varpais ir visus intrigavo apie pirmąjį lietuvišką siaubo filmą, tačiau eigoje pamatė, kad rezultatai toli gražu nesiekia didelių kūrėjų užmojų, tai parašė, kad toji juosta – siaubo filmų parodija. Tai turbūt kažkas panašaus įvyko ir šįkart – nesigauna rimtai, tai padarom „ant durniaus“ ir bus labai juokinga.

saulius-ir-paulius-prie-puntuko-538d94b618c41

Taip, bus žmonių, kuriems bus juokinga. Na, tiems žemesniesiems socialiniams sluoksniams, kurie džiaugėsi tokiais kino perlais kaip „Pistonų“ filmas. Tačiau esu linkusi gerai manyti apie Lietuvos auditoriją, ir manau, kad nemaža dalis žmonių sales paliks įsižeidę dėl to, kad kūrėjai galvojo, jog tokie banalūs juokai, primityvumas, per veidą tėškianti reklama ir begalinis skonio trūkumas yra verti žiūrovo laiko ir pinigų. Net jei ir ras šis filmas savo vietą parodijos žanre, ar nereikėtų pirma sukurti gerų juostų, o tik tada pereiti prie parodijų? Gal mes pradedam ne nuo to galo?

„Traukinio apiplėšimas, kurį įvykdė Saulius ir Paulius“ yra žingsnis atgal. Iš kitos pusės, kuo daugiau kalbėsime apie filmo prastumą, tuo daugiau žmonių į jį eis. Kaip Marijonas Mikutavičius yra pasakęs: „yra du verslo modeliai:  „Ar tikrai taip veža, kaip visi pasakoja“ – pagalvoja žmonės ir pabando narkotikų, ir „Ar tikrai taip blogai, kaip visi rašo“ pagalvoja žmonės ir nueina į lietuvių filmą“. To pasekoje, kuo daugiau uždirbs, tuo didesnė tikimybė, kad sulauksime daugiau panašaus šlamšto. Laikmečiu, kai Lietuvos kino industrija vieną po kito kepa filmus, norėdami pritraukti žmones, kūrėjai iš esmės turi du kelius: kelti kartelę aukštyn arba bandyti nuleisti ją kuo žemiau ir žiūrėti, kada žmonės nubrėš ribą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *