Savanoriška veikla – patirtis darbo rinkai

pagal | 2020 30 sausio

Patirtis – tai neįkainojamas dalykas, be kurio negalėtumėme tobulėti ir judėti į priekį. Kiekvieną dieną įgauname vis skirtingos patirties, susidurdami su įvairiomis situacijos, bet, deja, ne visos patirtys yra vienodai svarbios mums, mūsų ateičiai ir tikslams pasiekti. Didelė dalis jaunimo jau studijų metu bando įsidarbinti. Tiesa, patirties ir įgūdžių trūkumas dažnai neleidžia jiems savęs realizuoti ten, kur jie norėtų. Panaši dalia skirta ir tiems, kurie tik baigę aukštąsias mokyklas siekia iš karto gauti palankią darbo vietą. Labai dažnai jiems nepasiseka dėl žinių ir nepasitikėjimo savo jėgomis, įgūdžių trūkumo ar darbdavio keliamos patirties reikalavimų neatitikimo.

Daugumoje darbo skelbimų galime pastebėti pagrindinius reikalavimus: komunikabilumas, organizuotumas, kūrybiškumas, vadovavimo įgūdžiai ir pan. Ką tuomet bekalbėti apie specifinius darbo įgūdžius ir reikalaujamą darbo patirtį, kuri turėtų būti ne mažesnė nei metai ar dveji pasirinktoje srityje. Daugeliui studentų ar jau baigusiųjų tai yra sunkiai išpildomi reikalavimai. Tiesa, net ir turint tinkamus įgūdžius ir patirtį, prie viso to reikia pridėti ir mokėjimą pateikti save, parduoti save kaip tinkamą būsimą darbuotoją darbdaviui, nes tokių kaip tu gali atsirasti dar keletas, o čia atsiranda dar kiti asmeniniai įgūdžiai bei savybės.

j

Savanoriška patirtis

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja studentų įsitraukimas į nevyriausybines organizacijas. Praktikos ir įgūdžių studentai ieško pačiose įvairiausiose akademinėse ir kitokio pobūdžio organizacijose, kuriose, užsiimant įvairiausia veikla studijų metu, galima įgyti ne vien teorines, bet ir praktines žinias, praplėsti akiratį bei surasti naujų pažinčių.

Tarptautinės nevyriausybinės jaunimo organizacijos AIESEC Kauno lokalinio komiteto prezidentės Gabijos Jakutytės nuomone, „Savanoriaudamas tarsi atrandi kitą pasaulį, pilną galimybių, turi progą išbandyti įvairiausias pozicijas nebijodamas, kad tave už tai atleis iš darbo. Nereikia turėti 3 metų darbo patirties, kad tavim pasitikėtų, o svarbiausia – tikėtų. Čia gali atrasti save, prisidėti prie pasaulio gerovės ir savęs tobulinimo.“ Šioje vietoje drąsiai galėčiau pritarti Gabijos reiškiamoms idėjoms. Pačiai teko savanoriauti ir visi nuolat sakydavo mums – nebijokite klysti ir daryti klaidų, niekas jūsų neatleis už jas.

Įgūdžiai darbo rinkai

j1

Per trejus savanoriavimo AIESEC organizacijoje metus studentė Gabija sakosi įgavusi nemažai patirties. Pirmaisiais metais organizavusi įvairius projektus su stažuotojais iš užsienių šalių įgavo tarptautinio bendravimo įgūdžių, organizavimo, projektų rašymo, marketingo pagrindų įgūdžių. Antraisiais metais, būdama Vice prezidentės pozicijoje, įgavo strateginio planavimo, socialinio marketingo subtilybių, pardavimų, mokymų organizavimo ir vedimo įgūdžių. Ir trečiaisiais, prezidentavimo, metais įgauta patirtis buvo labiau fokusuota į darbų vertinimo, prižiūrėjimo ir panašias veiklas. Visgi, visa ši patirtis ir įgūdžiai jau yra įgauti tik per studentavimo metus, kai daugeliui dėl tokios patirties įgavimo tenka padirbėti ne vienoje įmonėje.

Panašia patirtimi gali pasidalinti ir 22 metų Karolis, savanoriavęs net keliose organizacijose: LSMU VASA (2011-2013), AIESEC (2012-2014), BOVA (2012-2013), ŠVIESUVA (2013.06-2014) ir įgavęs patirties tokiose srityse kaip: viešasis kalbėjimas, pardavimai, organizavimas, laiko planavimas, organizacijos bei komandos valdymas, renginių planavimas ir koordinavimas, taip pat komercinių pasiūlymų ruošimas, kainodaros sudarinėjimas, kontaktų su klientais užmezgimas ir palaikymas, partnerysčių sudarymas ir kita. „Be patirties, savanorystė keičia ir formuoja charakterį, jaunas žmogus gali tapti tolerantiškesniu, mandagesniu, žinančiu ko nori, žingeidesniu bei aktyvesniu“, – teigia Karolis.

Savęs pateikimas darbdaviui

Paklaustas ar savanorystės įgūdžiai palengvina darbo paiešką ir jo gavimą ,Karolis pabrėžia, kad tikrai taip. Jis visuomet savanorystės metu įgytą patirtį sutapatina su darbo patirtimi, argumentuodamas visas atsakomybes ir nuveiktus darbus. „Savanorystės dėka įsidarbinti tapo labai nesunku, lygindamas darbo paieškos trukmę su kolegomis, kurie neturi patirties, aš juos lenkiu keliais kartais. Darbdaviai taip pat pozityviau žiūri į tą darbuotoją, kuris turi savanorystės patirties.“

j2

AIESEC prezidentė Gabija Jakutytė taip pat sutinka, kad atlikta savanoriška veikla paskatina darbo gavimą: „Turiu labai daug pažįstamų, kurie sakė, kad darbą gavo savanorystės dėka. Kai kurios įmonės (bent su kuriomis esu kalbėjusi) labai vertina savanorišką veiklą. Bet, manau, didžiausias pliusas savanoriams, ieškant darbo, yra ne tai, kad jie turi savanoriško darbo patirtį gyvenimo aprašyme, bet tai, kad jie jau turi įgūdžių bendravime, moka save parduoti, žino savo vertę, nebijo klausti ir ieškotis to, kas jiems yra įdomu.“ Turiu sutikti, kad savanorystės metu įgauta savęs reprezentavimo patirtis ir nebijojimas komunikuoti su kitais yra vienas iš svarbiausių įgaunamų privalumų iš šios veiklos.

Manau, nevyriausybinėse organizacijose aktyviai veikiančių narių patirtis parodo, kad tokios veiklos teikia naudą ne tik asmeniniam tobulėjimui, bet ir kuria visuomeninę naudą. Įsitraukdami į NVO veiklas studentai kuria išsilavinusią ir žingeidžią kartą. O iš viso to gaunama patirtis tikrai pagelbės ne vieną kartą ateityje. Žinoma, turiu sutikti su Karolio nuomone: „Manau, jeigu asmuo neturi patirties ir nėra labai stipri asmenybė, pradžiai būtų geriau eiti savanoriauti ir tik tuomet į darbo rinką. Tačiau, jeigu asmuo turi stiprias asmenines savybes, manau, kad ir be savanorystės jis gali puikiai gauti darbą“. Savanorystė tik padeda jaustis labiau užtikrintu savimi, gali drąsiau kalbėti ir atsiskleisti priešais darbdavį ar parodyti, kad jau esi domėjęsis panašia veikla aktyviai savanoriaudamas. Tačiau mokėdamas gerai save pateikti ir būdamas užtikrintas jau turimais gabumais, savanorystė tikrai jokiu atveju nėra kaip būtinas dalykas norint gauti darbo vietą.

Nevyriausybinės organizacijos

Visgi, dažnai pasitaiko, kad studentai, baimindamiesi, kad studijų nepavyks suderinti su papildoma veikla, neretai vengia aktyviau įsitraukti į nevyriausybinių organizacijų veiklas. Manau, kad įvairių veiklų suderinamumas su studijomis dažnai yra sąlyginis dalykas, nulemiamas studijų krūvių ar veiklos NVO terpėje pobūdžio, todėl būtini geri laiko planavimo įgūdžiai. Čia ir išryškėja tikrasis kiekvieno potencialas, noras, atsakomybė bei pasiryžimas siekti užsibrėžtų ateities tikslų.

Besidomintiems įvairia veikla ir norintiems ne tik įgauti naudingų bei reikalingų įgūdžių, bet kartu ir rasti būdą, kur ir kaip save realizuoti bei skirti savo laiką, mielai kviečiu prisijungti ir savanoriauti. Tai neįkainojama patirtis asmenybės tobulinimui ir kitokiam laiko praleidimui. O jei tiesiog nežinote nuo ko pradėti, geriausias būdas, pirmiausia, susipažinti su daugeliu jaunimo organizacijų ir jų veikla. O jas galima rasti Lietuvos Jaunimo Organizacijų Tarybos puslapyje (LiJOT).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *