„Septyni psichopatai“ – akis už šunį…

pagal | 2020 24 sausio

Prisimenate „Crazy Students Night“ renginį, vykusį „Fluxus ministerijoje“? Tai pristatau jums crazy students movie – „Septyni psichopatai“. Ir, verta pasakyti, ne tik studentų. Crazy, stupid, awesome movie. Štai koks yra naujasis režisieriaus ir scenaristo Martin McDonagh kūrinys.

Šviesos užgesta, rankose jau beveik tuščia popkornų dėžutė, didelės viltys bei plačiai atmerktos akys – filmas prasideda. Ir ta pradžia nežada nieko gero. Jau kažkur girdėti banalūs nejuokingi anekdotai, neoriginali istorija, aktorių vaidyba neįtikinama, kartais net perspausta, o veiksmas vystosi gana lėtai. Tokios yra pirmosios 15 filmo minučių, per kurias, maniau, susikursiu bendrą įspūdį. Trūko dar 5, kad filmas taptų holivudine komedija.

„Psichopatai draugai yra įdomiausi. Nors greitai pradeda erzinti“.

Kaip aš džiaugiausi, kad mano nuomonė pasikeitė, įsibėgėjus kino juostos istorijai. Pastaruoju metu teko matyti tiek filmų su nuspėjamomis pabaigomis, kad mintyse vos ne maldavau, jog šis būtų kitoks. Ir štai – maldos išklausytos, protas nuramintas, širdis džiūgauja, pamaitintas netgi kritiškas požiūris.

Kodėl pasakoju savo įspūdžius? Manot, noriu įtikinti jus pasižiūrėti filmą? Tikrai ne. Tiesiog nesinori rašyti įprastos recenzijos, dėl ko verta ar neverta ką nors žiūrėti (100 proc. verta), o ir emocijos tokios daugialypės. Tai įrodė salės žiūrovai, kurie juokėsi ne sutartinai, kaip įprasta, bet chaotiškai, būtent iš to, kas buvo juokinga jiems. Skambėjo tikra juoko simfonija. Todėl visų nuomonės po filmo taip pat skyrėsi, nors neigiamų atsiliepimų neteko išgirsti.

Apie siužetą taip pat neverta daug pasakoti – jis paprastas, bet genialus. Jaunas scenaristas Martinas (Colin Farell) bando sukurti siužetą savo filmui „Septyni psichopatai“. Charakteriams prototipus realybėje bando surasti Martino draugas Bilis (Sam Rockwell), kuris taip pat yra šunų grobikas. Vieną dieną jis parsineša gyvūnėlį, kuris, pasirodo, priklauso labai jausmingam gangsteriui. Septyni psichopatai netrunka atsirasti.

Apibendrinant pasakyčiau, jog nors filmas gana rasistiškas, antifeministiškas ir brutalus, jis kartu yra genialus savo paprastu, bet nenuspėjamu siužetu, įsibėgėjančiu veiksmu, įdomiais veikėjais ir linksmais, juokingais dialogais. Tad jei antro plano aktorius Sam Rockwell – psichopatas Nr. 1 – gautų Oskarą, tikrai nenustebčiau. Dar kartą pasikartosiu, manosios viltys pamatyti nenuspėjamą filmą išsipildė, tad jums taip pat rekomenduoju nieko nesitikėti – liksite nustebinti.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *