Šiuometinė Eurovizija – tolerancijos pamoka Lietuvai

pagal | 2020 30 sausio

Šiais metais populiariausias muzikinis konkursas pasaulyje – Eurovizija – buvo surengtas Austrijoje. Teisę rengti 60–ąją, jubiliejinę Euroviziją, pernai metais Austrija išsikovojo be jokios nacionalinės atrankos išsiuntusi barzdotą moterį, kuri pase yra vyras. Kitais žodžiais tariant, pernai metais Europą pakerėjo transvestitas. Atlikėjas Thomas Neuwirthas sukūrė Conchitos Wurst personažą norėdamas skatinti toleranciją ir parodyti Europai, kad gali daryti viską, ką nori. Puiki, melodinga daina, ryškus pasirodymas ir drąsa lėmė sėkmę, tačiau Conchitos Wurst pergalė Eurovizijos gerbėjus padalino į dvi priešingas stovyklas. Visai nesunku numanyti kokias: vieni džiūgavo, gyrė gražią dainą bei Conchitos Wurst grožį, na, o kita dalis širdo ir Europą pervadino į „Geyropą“. Po praeitais metais įvykusio Eurovizijos finalo buvo aišku, kad tolerancijos stoka yra šių dienų opi problema.

„Statome tiltus“ – toks buvo šiuometinės jubiliejinės Eurovizijos finalo devizas ir tema. Muzika gali suvienyti Europą nutiesdama tolerancijos tiltus tarp žmonių tarpusavio skirtumų. Renginio metu buvo skelbiama tolerancijos žinutė Europai, o temai atspindėti buvo parinktos trys skirtingų rasių renginio vedėjos. Šūkiu „Tieskime tiltus“ taip pat akcentuota Austrijos tolerancija ir atvirumas žmonių skirtumams, nepriklausomai nuo to, kokiai kultūrai jie priklauso, kokia kalba bendrauja. Šūkis „Tieskime tiltus“ – tarsi kvietimas susikibti rankomis pamirštant tarpusavio skirtumus.

Eurovizija.net nuotrauka

Net 27 šalys (tarp jų ir Australija, gavusi vienkartinę teisę sudalyvauti konkurse), drebino Vienoje esančią, 16 000 žmonių talpinančią Wiener Stadthalle areną. Renginys buvo išties įspūdingas. Austrija parodė savo neregėtas galimybes suorganizuoti stulbinantį šou ir surengė tikrą šventę su daug techninių modernių elementų, stebinusių viso vakaro metu. Daug vaizdo instaliacijų bei efektų buvo gausu ir atlikėjų pasirodymuose: tokių, kokių dar nėra tekę matyti ankstesniuose Eurovizijos finaluose. Kiekvienas pasirodymas vis stebino savo modernumu ir technikos galia, na, o Lietuvos pasirodymas taip pat nenuvylė. Tiesa, ne šviesomis ir efektais. Lietuva šiemet nusprendė pasiųsti tolerancijos žinutę – savo pasirodymo metu pademonstravo bučinį, kuriame mergina bučiuoja kitą merginą ir lūpomis susiliečia du vaikinai. Žinoma, daugumoje Europos valstybių tokie vaizdai jau yra įprasti ir nieko nestebinantys, nors galbūt šiuo triuku buvo norima kiek šokiruoti ir patraukti daugiau dėmesį. Visgi, šiuos bučinius sureikšmino tik Lietuvos žiūrovai.

Lietuva, deja, yra labai atsilikusi šiuo klausimu nuo kitų Europos valstybių. Tos pačios lyties atstovų meilė vienas kitam lietuvius vis dar gasdina. Prisiminkime muzikos asociacijos M.A.M.A apdovanojimus, kai scenoje pasirodė Lietuvos gėjų vadovas Vladimiras Simonenko, o publika ėmė švilpti. Tai buvo gana gėdingas tautiečių gestas – švilpti ir pažeminti žmogų, kuris nėra nieko blogo padaręs. Kodėl turėtume diskriminuoti žmones dėl jų lytinės orientacijos?

Eurovizija.net nuotrauka

Tad iš tiesų Vaido Baumilos ir Monikos Linkytės pasirodyme komandinis bučinys buvo skirtas labiau Lietuvos auditorijai ar kitoms, vis dar homofobiškoms, masėms. Šiuo bučiniu norėta pasakyti, kad privalome išmokti gyventi tolerancijoje ir siekti lygybės. Reikia pakeisti klaidingą Lietuvos visuomenės požiūrį į homoseksualius asmenis. Lietuvos pasirodymas Eurovizijoje tapo savotišku mūsų šalies visuomenės švietimu, galbūt po šio pasirodymo Eurovizijoje homoseksualūs asmenys taip nebestebins ir nebepiktins visuomenės. Dainos „This Time“ atlikimo metu trigubas komandinis bučinys ikūnijo visų lyčių meilę efektingai, bet negašliai. Žinoma, šis pasirodymo epizodas vistiek sukėlė daug diskusijų ir pilnų nepasitenkinimo komentarų, tačiau didžioji dauguma rodė beprotišką palaikymą. Džiugu, kad taip sutapome su šiuometine Eurovizijos tema ir parodėme, kad galime būti tolerantiška tauta. Tolerancija – išsilavinusių, inteligentiškų ir padorių žmonių bruožas.

Beje, sklinda gandai, kad Kinija ruošiasi pasekti Australijos pavyzdžiu ir pasiprašyti galimybės sudalyvauti svečio teisėmis 2016-aisiais metais įvykstančiame Eurovizijos konkurse Švedijoje. Na, jei gandai pasitvirtins ir Kinija tikrai kitais metais dalyvaus, bus labai įdomu stebėti Euroviziją su dalyviais iš Azijos. Panašu, kad ir konkurso standartai gali pakisti, tad pamatysime, kuo dar mus gali nustebinti Eurovizija.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *