Skaidri žiniasklaida: ar mūsų padėtis labai beviltiška?

pagal | 2020 30 sausio

Lietuvos padėtis skaidrumo klausimu toli gražu nėra tobula. Žiniasklaida persmelkta redakcijos ir straipsnių užsakovų opinijos, o nuomonės pateikimui didelę įtaką daro jų asmeninės politinės, religinės, kultūrinės pažiūros. Maža to, kad viešoji informacija neretai yra šališka, ji dar ir sunkiai suprantama.

Problema pasireiškia analizuojant viešųjų pirkimų (www.cvpp.lt) arba seimo veiklos (www.lrs.lt) diskursą. Pateikiama informacija nėra lengvai suprantama paprastam žmogui, kurio mąstymas nepasižymi analitiškumu. Informacija būna perpildyta specifinių terminų, painios statistikos ar  teisės aktų. Šaltiniai, kurie suprantamu būdu bandytų informuoti visuomenę apie jai rūpimus dalykus, retai reklamuojami visuotinio prieinamumo kanalais arba visai nereklamuojami ir žmonės paprasčiausiai apie jas nežino. Šią problemą sušvelnino organizacijos „Transparency International“ Vilniuje organizuotos „Skaidrumo dirbtuvės“ – paskaitų ciklas apie projektus, skatinančius žiniasklaidos skaidrumą. Jos iškristalizavo esminius skaidrumo aspektus: aktyvus, sąmoningas pilietis, visuomenės balsą girdinti vyriausybė bei svarbiausia – lengvai prieinama komunikacinė arena. Situacijos aktualumą ir galimus sprendimo būdus iliustravo individualios Europos valstybių patirtys.

Mūsų šalyje pasigendama asmenų ar organizacijų, kurios užsiiminėtų tokios informacijos analizavimu, įvertinimu ir pateikimu. Pirmasis asmuo, pabandęs praskaidrinti apniukusią Lietuvos žiniasklaidą, buvo Žygimantas Medelis. Jis žinomas kaip internetinio puslapio www.atviras-seimas.lt įkūrėjas. Deja, projektas buvo nesėkmingas – dabar šis tinklapis nebefunkcionuoja. Žinoma, toks projektas Lietuvoje nebuvo vienintelis. Bandymų padangėje aptinkame projektą www.parašykjiems.lt. Jo veikla orientuota į  bendravimą ir bendradarbiavimą su konkrečiais asmenimis valstybinėse institucijose. Prie skaidresnės Lietuvos taip pat prisideda tinklaraštis www.seime.lt, kuriame aiškiai, patogiai ir patraukliai pateikiama dvejopa  informacija: keletas statistikos rinkinių, bendrai nusakančių Seimo lankomumo ir balsavimo rodiklius, bei informacija apie kiekvieną Seimo narį. Niekas kitas taip žiniasklaidos neapgaubia rūku, kaip tik rinkimai į Seimą. Atkirtį šiai problematikai teikia iniciatyvinė grupė, vedama Igno Rubiko, kuri, artėjant rinkimams, bandys startuoti su portalu www.manoseimas.lt. Jame bus galima stebėti partijų programas, pasisakymus, narių veiklą, pateiktą informaciją vertinti ir kritikuoti bei dalyvauti priimant sprendimus. Portalas turėtų padėti suprasti Seime vykstančius procesus bei išsirinkti labiausiai visuomenės interesus atitinkančius Seimo narius ir frakcijas, suteiks galimybę visapusiškai vertinti jų veiklą. Portalas sieks sustiprinti žmonių tikėjimą savo nuomonės galia bei skatinti pilietiškumą.

Skaidrumo problema aktuali ne tik Lietuvoje. Kaimynų Latvių patirtis liudija apie interneto, kaip galingo ginklo, įtaką skatinant vyriausybės skaidrumą. Prieš kelis metus Latvijoje buvo panaši padėtis, kaip mūsų šalyje dabar. Kildavo dideli nesutarimai dėl rinkėjų ir valdančiųjų tarpusavio nesusikalbėjimo. Žmonės jausdavosi nesuprasti, neišgirsti, apatiški, o priimami įstatymai ir nutartys neatitikdavo realios gyvenimiškos padėties. Tuo tarpu valdininkai, nepalaikydami kontakto su liaudimi, sunkiai suprasdavo poreikius bei visuomenės norus. Maža to, parlamentarai buvo linkę partijų programas, pažadus užmiršti pasibaigus rinkiminei kompanijai. Reikalai ženkliai pagerėjo kai Latvijos žiniasklaidos padangėje nušvito Kristapo Petermanio sukurta svetainė www.deputatiuzdelnas.lv, kurioje atvirai pateikiami įvairūs Latvijos Parlamento duomenys. Žmonės, apsilankę šioje svetainėje, lengvai gali surasti ne tik bendrą informaciją apie parlamentarus, bet gali stebėti kiekvieno iš jų individualius balsavimus, pasisakymus, matyti kiek posėdžių jis dalyvavo. Trumpiau tariant, šioje svetainėje galima matyti visą kiekvieno parlamentaro veiklą parlamente. Ši svetainė panaši į socialinį tinklą facebook, nes kiekvienas parlamentaras turi savo sieną, kurioje rinkėjai gali išreikšti nuomonę apie jų išrinktųjų darbą parlamente. Visuomenei yra suteikiama galimybė ne tik kritikuoti ir balsuoti už ar prieš įstatymus bei nutartis, bet ir teigti pataisas. Ilgainiui liaudis pradėjo tikėti, kad jų balsas gali būti išgirstas, o nuomonė – svarbi. Šis projektas tapo europinio masto pavyzdžiu, kaip turi vykti komunikacija ir bendradarbiavimas tarp valdžios ir visuomenės.

Atsižvelgiant į skaidrumo ir naujų technologijų santykį jaunose demokratijose, galime pastebėti tendenciją, kad pasiekti svarbią informaciją yra labai sunku arba beveik neįmanoma. Gruzijos patirtis byloja apie vyriausybės kontrolę įvairiuose žiniasklaidos sektoriuose. „Transparency International“ Gruzijos atstovas Mathias Huter vaizdingai pristatė situaciją, kai jo iniciatyvinė grupė norėjo prieiti prie viešųjų pirkimų dokumentų ir jiems teko apsilankyti kambaryje-saugykloje, kur šūsniai duomenų susimaišę tarpusavyje ir sudėti be jokios tvarkos. Viltys atrasti norimą informaciją dingo akimirksniu. Šiomis dienomis bandoma kovoti su komplikuotu viešosios informacijos prieinamumu bei publikavimu internetinėje erdvėje. Dėl didelės valstybinės kontrolės, kompromituojantys duomenys taip ir pradingsta saugyklų labirintuose.

Europoje vis labiau populiarėjant visuomenės protestams prieš korupciją ir siekiant informacijos skaidrumo, pagrindine komunikacine arena tampa internetas. Priežastis nesunku įvardinti: masinis prieinamumas ir galimybė laisvai talpinti didelius kiekius informacijos. Be to, Google roboto pagalba, kompiuteriu mokantis naudotis asmuo, skyręs šiam reikalui keletą valandų, nesunkiai gali sužinoti, kur investuojami jo, kaip mokesčių mokėtojo, pinigai.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad skaidrumo esmė slypi ne duomenų paviešinime, o jų publikavime taip, kad būtų prieinami ir suprantami paprastai liaudžiai, nepratusiai savarankiškai analizuoti įstatymus ir įvairias statistikas. Skaidrios žiniasklaidos turinys turi būti paprastas, klasifikuotas, lengvai randamas ir suprantamas. Tik tokiu būdu viešai skelbiama informacija tampa pritaikoma ir pateikiama piliečių teismui, o vyriausybė natūraliai pradeda jausti didesnę kontrolę ir prievolę būti matomais, suprastiems bei atsakingais už savo veiklą. Siekiamybė užtikrinti skaidrią žurnalistiką yra viena – skatinti antikorupcinę savireguliaciją. Neužmirštant to, kad stebėtojo ir analizuotojo funkciją gali atlikti ne tik žurnalistai, bet ir sąmoningi piliečiai, kuriems rūpi valstybės gerovė. Skaidrumo kaip vertybės įsisąmoninimas gali išrauti įsisenėjusias korupcijos šaknis tada, kai visuomenė jaučia ryšį ir asmeninį indėlį, nuomonės svarbą bei dialogo būtinybę, kas ir stumia esamą žiniasklaidą skaidriosios ir profesionaliosios link.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *