Stažuotė Prancūzijoje – devynios valandos ašarų

pagal | 2020 24 sausio

Jaunam žmogui praleisti vasarą užsidarius namuose kvepia neišnaudotomis galimybėmis. Pasirinkimų atostogoms yra daugybė, reikia tik žinoti, ko nori. Daugelis studentų vasarą siekia užsidirbti papildomų pinigų, kiti nori aplankyti kuo daugiau festivalių ar išvykti atostogauti. Mano svajonė buvo patekti į stažuotę ir praleisti mėnesį Prancūzijoje.

Stažuotė: kas ir kaip?

paris

Stažuočių ir jaunimo projektų pasiūlymų internete – daugybė. Jaunam žmogui tereikia pasidomėti, išsirinkti, užpildyti dokumentus ir išvažiuoti. Kovo mėnesį užpildžiau stažuotės anketą dalyvauti Prancūzijos klubo „Lions“ organizuojamoje kultūrinėje stažuotėje. Tikslas aiškus – geriau pažinti Prancūzijos kultūrą bei lavinti kalbos įgūdžius. Patekti į kultūros centrą yra sunkiausia, nes jis pats populiariausias, tačiau buvau atrinkta. Vėliau sužinojau, kad pagrindiniai kriterijai yra prancūzų kalbos žinios, veiklos, kuria užsiimi įvairumas, motyvacinis laiškas bei lytis. Atvykusi į centrą supratau, kodėl visgi pirmenybė teikiama vaikinams – stažuotėje iš 35 dalyvių jų buvo vos penki.

Mokytis, mokytis ir dar kartą mokytis?…

dainuojam

Prieš atvykstant į Paryžių kas kelias savaites gaudavome informacinius pranešimus apie tai, ką turime pasiruošti, atsivežti ir kam nusiteikti. Kiekviena žinutė baigdavosi vienodai: „Tai nėra atostogų centras“. Nusiteikiau, kad nuolat dalyvausime paskaitose, mokysimės, diskutuosim. Vėliau paaiškėjo, kad prancūzai kultūros pažinimą įsivaizduoja apžiūrinėjant įspūdingiausias regiono vietas, lankantis šeimose ir susipažįstant su įdomiais žmonėmis. Be abejonės turėjome ir paskaitas. Kiekvieną rytą pradėdavome prancūzų literatūros paskaitomis, vėliau eidavome į muzikos paskaitas, kur klausydavomės dainų, jas analizuodavom ir mokydavomės dainuoti. Po pietų keliaudavome arba dalyvaudavome konferencijose, o vakarais vykdavo šalių pristatymai. Jų buvo net 27, nes būtent iš tiek skirtingų vietovių buvo dalyvių.

8 kilometrai klampaus smėlio

mont saint michel

Diena kelionei į Mont Saint Michel (kalva, kurios viršuje yra vienuolynas) pasitaikė ypatingai karšta. Ėjome per atoslūgį aštuonis kilometrus ten, kur potvynio metu išlikti gyvam neįmanoma. Atsitraukdama jūra palieka upes, molį ir klampų smėlį. Būtent todėl keliauti pėsčiomis iki kalvos leidžiama tik su gidu. Priešingu atveju – tai labai pavojinga. Mūsų gidė nuolat tikrino smėlio tvirtumą, spalvą ir upių gylį. „Jeigu eisite kitur, negu aš nurodau, labai greitai galite prasmegti ir atsidurti vandenyje, trijų metrų gylyje“- perspėjo gidė. Kelionė buvo varginanti ir sunki, tačiau ji buvo kone pati įsimintiniausia iš begalės kelionių stažuotės metu.

Nuo Brazilijos iki Indonezijos

Šokis su kubietėmis

„Čia susitinka žmonės, kurie niekados net neįsivaizdavo, kad susitiks. Ir negalėjo susitikti, bet susitiko“- stažuotės pabaigoje apie tai vertė susimąstyti centro vadovas. Niekuomet nemaniau, kad šūkausiu kartu su mergina iš Indijos, pamačiusi daugybę milžiniškų medūzų. Negalėjau įsivaizduoti, kad šoksiu su merginomis iš Kubos. Nesitikėjau, kad pasakiusi keletą rusiškų keiksmažodžių priverksiu verkti iš juoko vaikiną iš Kirgizstano ar turėsiu galimybę išgirsti pasakojimus apie karą Sirijoje iš žmogaus, kuris tai mato savo akimis ir, tikėtina, kad ateityje turės dar ir pajausti. Kiekvieno dalyvio kultūra buvo svetima, bet labai įdomi, egzotiška ir verčianti bent šiek tiek susimąstyti ir įsijausti į jų gyvenimą.

Stažuotė, kuri niekados nesibaigia

tautos

Verkti pradėjome likus dviems dienoms iki stažuotės pabaigos. Po beveik dviejų valandų spektaklio, kurį paruošėme stažuotės metu, klausantis padėkos žodžių iš šeimų, pas kurias gyvenome keletą dienų, žiūrint paruoštą vaizdinę medžiagą, vakarieniaujant, einant naktį prie vandenyno, važiuojant 9 valandas iki Paryžiaus ir atsisveikinant… – paskutines dienas visi nešiojomės gniužulą gerklėje ir su baime laukėme, kada vienas ar kitas pratrūks. Tai turbūt geriausiai iliustruoja, koks stiprus emociškai visiems buvo šitas mėnuo, praleistas kartu. O centro vadovai mus guodė: „ Tai nėra pabaigos pradžia, tai tik pradžios pabaiga. Jūs visi esat laukiami atvykti kasmet paskutinę savaitę ir praleisti šiek tiek laiko su stažuotės dalyviais ir senbūviais. Ir pamatysit, kai kurie iš jūsų tikrai atvyks“.

Moralas

Nuotraukos nuotrauka

Važiuokit. Važiuokit visur, kur tik galit. Pamatykit, susipažinkit, išmokit. Nepažinti žmonės ir vietos įkvepia kūrybai ir suteikia jėgų net nemiegojus keletą parų. Grįžusi namo pasakodama įspūdžius vis galvodavau, kaip vieną ar kitą žodį reikia pasakyti lietuviškai, o kai niekas nežinodavo, slapta dar keletą naktų sapnavau prancūzų kalba.

Jei mokotės prancūzų kalbos ir norėtumėt kitais metais važiuoti į šią stažuotę –  parašykit ir paprašykit pagalbos. Padėsiu užpildyti dokumentus ir viską papasakosiu. Norit pamatyti video iš stažuotės? Ateikit rugsėjį į VDU Prancūzų kultūros klubo susitikimą, kur juos parodysiu visiems norintiems.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *