Studentus vienijantis gėrimas – kas, kur, kada?

pagal | 2020 30 sausio

Kai dar mokiausi vidurinėje mokykloje, mažoje provincijoje, net mintis nešaudavo į galvą, kad alų gali mėgti merginos – juk tai visuotinai pripažintas vyrų gėrimas! Maža to, jis labai kartus ir dažniausiai dera tik prie krepšinio rungtynių. Deja, kai jau tapau oficiali studentė ir atvykau studijuoti į Kauną, teko ne tik pakeisti požiūrį, bet ir pačiai ne kartą paragauti šio studentus vienijančio gėrimo (tiesa, skonis vis tiek nepasidarė saldesnis). Alus – tarsi geriausias atsipalaidavimo būdas po sunkios studijų savaitės, kviečiantis susiburti kokiame nors skanų alų parduodančiame bare ir linksmai pasišnekučiuoti. Todėl topinę studentų frazę: „O gal dabar visi alaus?“ tenka dažnai išgirsti ne tik iš vaikinų, bet taip pat ir merginų lūpų. Taigi įkvėpta įtaigaus alaus populiarumo, nusprendžiau pasidomėti, kokios stebuklingojo gėrimo istorinės šaknys ir sėkmės formulė.

O kur pradžia?

Nors tiksliai nėra nustatyta, kada buvo pradėtas gaminti alus, tačiau daugelyje informacinių šaltinių minima maždaug 7000 m. pr. Kr, o kilmės vieta – Mesopotamija. Manoma, kad alus atsirado atsitiktinai, kai moterys, norėdamos panaudoti laukuose augančius miežius maistui, juos užmerkė vandenyje tam, kad šie nebūtų tokie kartūs ir kieti. Po kiek laiko vanduo su grūdais surūgo, nes tikėtina, kad vėjas nuo vynuogynų atnešė laukinių mielių. Moteriškės, paragavusios šio darinio, lengvai apsvaigo – taip atsirado alus.

Kad ir kaip bebūtų keista, įdomu paminėti ir tai, kad ilgą laiką alaus gamintojai buvo vienuoliai, nes jie vieninteliai tuo metu mokėjo skaityti ir rašyti, todėl galėjo užrašinėti receptus. Kita svarbi data susijusi su alaus atsiradimu – 1088 metai, kai Čekijoje pirmą kartą alus buvo parduotas (iki to laiko jis buvo gaminamas tik asmeninėms reikmėms). O štai 1842 metais aludaris Josefas Grolis Čekijoje išvirė pirmą šviesų alų, kuris buvo šiuolaikinio „pilsner“ pirmtakas.

Mūsų gimtoje šalyje alus pradėtas virti XI amžiuje valstiečių namuose ir tik ypatingoms progoms: šventėms, talkoms ar laidotuvėms. Ir tik XVI amžiuje alų pradėta gaminti didesniais kiekiais, kad būtų galima parduoti (tai buvo galima daryti tik gavus kunigaikščio leidimą), o pirmoji stambi alaus darykla pradėjo veikti 1786 metais Šiauliuose. Ir nors Lietuvoje alus pradėtas gaminti palyginti labai vėlai, tačiau „užtikrintai“ – juk Klaipėdos ,,Švyturio ekstra‘‘ sugebėjo pelnyti geriausio pasaulyje savo stiliaus alaus titulą bei nušluostyti nosį net didžiausios alaus šventės „Oktoberfest“ alaus gamintojams „World Beer Cup“ 2012 konkurse.

Ar žinojote, kad…?

  1. 2000 m. pr. Kr. Babilono karalius Hamurabis išleido įstatymą, pagal kurį nekokybišką alų pagaminęs aludaris turėjo būti nubaustas mirties bausme. Įsivaizduokite – jis būdavo paskandintas savo paties pagamintame gėrime!
  2. Dar visai neseniai aš stebėdavausi moterimis, kurios geria alų. Nieko čia keisto – ilgą laiką būtent moterys buvo pripažintos geriausiomis aludarėmis.
  3. Visuotinai pripažinta, kad alkoholis tik pilnamečiams. Vadinasi alus – nealkoholinis gėrimas, nes XVII amžiuje Anglijos mokyklose visiems mokiniams būdavo išduodama 2 buteliai alaus per dieną.
  4. Japonijoje alus dalinamas už dyką nelaimės atveju – 3 balų stiprumo žemės drebėjimo metu vienas bokalas alaus baro lankytojams nieko nekainuoja. Įdomu, kodėl? Tikriausiai japonai alų laiko puikia priemone stresui numalšinti.
  5. O ar žinojote, iš kur kilęs pasakymas „medaus mėnuo“? Taip pat alaus dėka. Nuotakos tėvas visą mėnesį po vestuvių girdydavo jaunikį medaus alumi pagal specialų šeimos receptą. Jeigu dabar Lietuvoje būtų tokios tradicijos, neabejoju, kad susituokusių porų gerokai padaugėtų.

O dabar trumpa reklaminė pauzė:
Mielosios merginos, trokštate, kad jūsų plaukai būtų sveiki ir žvilgantys? Tam yra efektyvi priemonė – alus.
Ištrinkite galvą alumi kiekvieną kartą po plovimo.

Švęskime alaus šventę!

Turbūt kiekvienas esate girdėję kasmetinę rengiamą alaus šventę „Oktoberfest“ Vokietijoje. Visai neseniai, rugsėjo 22 – spalio 7 dienomis, Miunchene, daugiau nei 6 mln. lankytojų linksminosi, šoko, ragavo įvairius užkandžius ir, žinoma, skirtingas alaus rūšis. Prieš kelias dienas alaus mėgėjai jau buvo išgėrę apie 3,6 mln. litrų alaus (vienas litras kainuoja 9,5 euro), todėl galima numanyti, kokie pinigai sukasi šventės rinkoje. Tačiau tai dar tik pradžia, praeitais metais lankytojai išgėrė apie 8 mln. litrų alaus. Pirmą kartą tokio tipo festivalis įvyko 1810 metais princo Liudviko ir princesės Teresės vestuvių proga, kurių metu vyko žirgų lenktynės, alus buvo šventės akcentas. 70% šių dienų alaus šventės sudaro bavarijos gyventojai, 30% vokiečiai iš kitų žemių ir turistai. Kas dar įdomu – prie alaus suvalgoma apie 500 tūkstančių kg vištų, jaučių ir kitokios mėsos. Festivalyje alų pristato geriausios Vokietijos daryklos – Spaten, Augustiner, Paulaner, Hacker-Pshorr, Hofbraeuhaus, Loewenbraeu, kurios šventės metu parduoda apie 30 proc. savo metinės produkcijos. Tad jeigu turite galimybę tokiu metu nuvykti į Vokietiją, nesudalyvauti tokioje šventėje yra tiesiog nuodėmė. Juk tai puiki galimybė paragauti alaus tėvynės produkcijos ir palyginti su mūsų taip mėgiamu lietuvišku alumi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *