Tiesos paieškos vaikų žodžiuose – „Medžioklė“

pagal | 2020 31 sausio

Ką pagalvotumėt apie filmą, jei sužinotumėt, kad jis buvo oficialus Kanų kino festivalio pasirinkimas ir nominuotas Auksinės palmės šakelės apdovanojimui? O kaip dėl to, jog jame vaidino „Adomo obuolių“ aktorius? Arba tai, jog jis taip pat buvo pasirinktas kaip uždarymo filmas Tarptautiniame Kauno kino festivalyje? Juk festivalių uždarymo filmai parenkami itin atidžiai, ar ne?

Manau, kad ir kiek nuomonių išgirsite, kiek recenzijų perskaitysite, jums vis tiek teks peržiūrėti filmą. Ir tada jūs patys susidarysite savo nuomonę, kuri bus paremta tik jūsų pačių išgyvenimais.

„Medžioklė“ pasakoja apie mokytoją Luką, gyvenantį mažoje bendruomenėje, kurioje visi visus pažįsta. Ir štai, vieną dieną, maža mergaitė pradeda pasakoti istoriją. Istorija paprasta ir visi kažkodėl ja tiki. Bet kodėl? Ar vaikai niekada nemeluoja? Kaip žinoti, jog tai tiesa?

Šis klausimas nepaleidžia ir žiūrovo, kuris išlepintas lengvų holivudinių istorijų arba perpildytas sunkių europietiškų dramų – laukia šokiruojančios pabaigos. Filmas „Medžioklė“ buvo tarsi atgaiva tarp visų prasmės ieškojimų, komplikuotų meilės istorijų ir eksperimentų. Pirmiausia į akis krenta pagrindinis veikėjas – jo vaidyba tokia įtikinama, kad jau nuo pirmųjų filmo kadrų pradedi su juo tapatintis. Pradedi linkėti jam laimės. Ir vis dėlto, kam galėtų nepatikti žavi geltonkasė mergytė, kuri atsiduria kitoje istorijos pusėje. Kuris veikėjas atrodytų vertesnis palaikymo?

Būtent tokiomis naujoviškomis idėjomis, novatorišku istorijos pateikimu, visiškai pakeičiant blogo ir gero veikėjo sampratą, pastatant tai prieš nusistovėjusias normas, pridedant lengvai žiaurios ironijos – režisierius palieka žiūrovus be žado. Negali nupasakoti savo emocijų filmui pasibaigus. Jis labai artimas, šiltas, bet taip pat rimtas ir problematiškas.

Danų režisierius ir scenaristas Thomas Vinterbergas, ironiškame kontekste, nagrinėja žodžio poveikį, jo galią. Žodžiai žeidžia, žodžiai reikalauja, jie meluoja. „Gali palinksėti, jei pritari“ – klausiama mergaitės, kuri nesupranta, ko jos klausiama. Ką gali padaryti vienas žmogus prieš visą visuomenę, o tuo labiau vaikas? Šiandieniniame europinio kino kontekste, kai kuriama daugybė filmų apie vaikų problemas, apie jų išgyvenimas, „Medžioklėje“ atskleidžiama, kad pats komplikuočiausias yra suaugęs. Jo asmenybė jau suformuota ir pernelyg sunku pakeisti nusistovėjusius stereotipus.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *