Tina Bart: „Man tai savotiškas savo kūno užkariavimas ir prisijaukinimas“

foto1

Nuotrauka Robertas Photography

Dar prieš keletą dešimtmečių buvo laikomasi nuomonės, jog tatuiruotės skirtos tik kaliniams, jos turėjo neigiamų asociacijų visuomenėje. Tačiau dabar tatuiruotės yra išskirtinis menas, kuris suteikia savitą grožį ir išskirtinumą kūnui, jose žmonės atspindi savo gyvenimo įvykius, taip išlaikydami juos visą gyvenimą šalia savęs.

Kristina Bartnykaitė (27) – išskirtinė mergina, kuri yra drąsi, ir savo gražų kūną puošia vis naujomis tatuiruotėmis. Iš viso jų jau turi dešimt, tačiau tai tikrai ne pabaiga! Jos gyvenimo moto: „Šunys loja, o karavanas eina.“

Pokalbis su Tina Bart, apie ją ir jos gyvenimą.

Visų pirma būtų įdomu susipažinti ir kai ką sužinoti apie Tave. Kodėl sutrumpintai vadiniesi Tina Bart? Kaip galėtum apibūdinti savo asmenybe?

Tina Bart yra mano vardo ir pavardės sutrumpinimas: Kris-Tina Bart-nykaitė. Neatmetu galimybės ir oficialiai pasikeisti savo vardą. Nesakau, kad vardas Kristina yra negražus ar kažkuo blogas. Jis išties puikus ir visame pasaulyje suprantamas. Tačiau, šis vardas labai dažnas ir neišskirtinis, o sritis, kurioje dirbu, reikalauja išskirtinumo ne tik iš manęs, kaip asmenybės, profesionalės, tačiau ir iš vardo, kuriuo vadinuosi. Kad pasakius Tina Bart iškart būtų aišku apie kokį žmogų yra kalbama. Kaip jau tikriausiai visi pastebėjo, esu drąsi ir savimi pasitikinti mergina. Tačiau, tai nereiškia, jog esu akiplėša ar lipanti per kitų galvas, kad tik pasiekčiau savo tikslus. Esu taikaus, ramaus būdo, labiau mėgstu patylėti ir nesivelti į bereikšmius konfliktus. Nors iš kantrybės mane išvesti yra išties sunku, tačiau nereikia galvoti, kad neįmanoma. Man patinka gyventi pagal tai, kaip aš matau pasaulį. Tokiai asmenybei kaip man yra sunku primesti dalykus, tokius kaip „studijuok teisę, nes tai perspektyvu“, „dirbk banke – gerai uždirbsi“ ir panašiai. Visada rinkausi gyvenimo kryptį pagal savo širdies balsą ir leidau sau rizikuoti, klysti, tačiau niekada nesigailėjau, nes turiu galimybę gyventi dinamišką gyvenimą. Mėgstu save išbandyti, mėgstu avantiūras – iššūkius, nes tai suteikia gyvenimui skonio. Mėgstu jausti, kad gyvenu, išeiti iš komforto zonos, pavyzdžiui, atsisakyti mėsos ir propaguoti vegetarišką mitybą, užsiimti nauja sporto šaka, išmokti kokio nors naujo amato ar kitų dalykų. Pavyzdžiui,  praėjusį rudenį baigiau makiažo kursus ir išmokau šiek tiek daugiau grožio paslapčių ir subtilybių.

12112342_765568046922882_4606905529534398858_n

Nuotrauka Giedrės Petkus

Kokio amžiaus buvai ir kaip kilo pirmos tatuiruotės idėja? Kiek iš viso jų turi?

Pamenu lyg šiandien – tai buvo vasaros pabaiga, buvau baigusi bakalauro studijas ir jau įstojusi į magistrantūrą, man buvo 22-eji. Žinojau, kad tai bus mano gero draugo nupieštas žmogeliukas – mažas, pasišiaušęs. Ir susiraukęs paukštelis, besiruošiantis skrydžiui, su gražiais spalvotais sparnais, primenantis animacinio filmuko herojų ir kartu – mane rytais, kai labai nesinori keltis iš šiltos lovos ir tiesti sparnus į naują dieną, o norisi dar mėgautis sapnais ir šiltais patalais.

Šiuo metu mano kūną puošia iš viso dešimt piešinukų. Bet skaičiuoju tik todėl, kad visi klausia, pati nematau prasmės tame skaičiuje. Man jų nei per mažai, nei per daug – kaip daugeliui, man jos yra ir jos mane gerai nuteikia, o dažnai jau net ir pamirštu, kad jas turiu.

Kas paskatina vis papildyti savo kūno kolekciją? Ir kaip kiekvieną kartą nusprendi, kur vieta naujai tatuiruotei?

Paskatinu save pati. Man patinka tatuiruotės, tatuiruoti žmonės, tatuiruočių kultūra. Jos talpina gyvenimo istorijas, patirtis, dramas, džiaugsmus, išgyvenimus ar tiesiog meilę menui. Kartais norisi būtent tam tikroje vietoje. Kartais tiesiog kompoziciškai piešinukas ten tinka labiau nei kitoje vietoje ar prie kitos tatuiruotės. Aš tiesiog nesuku galvos, ir viskas vyksta taip, kaip turi būti. Gal čia ir pasireiškia/atsiskleidžia mano asmenybės bruožai?

11846597_890207904404418_5126866350846011963_n

Nuotrauka Gyčio Vydžiūno

Ar visos turimos tatuiruotės turi reikšmę?

Jos reiškia tai, ką vaizduoja. Paprasta, ar ne? Aš nekuriu reikšmių reikšmėse. Suteikti prasmę tatuiruotei yra labai lengva, pritraukti – tai labai paprasta. Pvz.: pasidariau tatuiruotę veidrodėlį, ką jis reiškia? Gal tai, kad esu savimyla egoistė princesė? Tebūnie! Aš viso savo gyvenimo, ir visiems, tikrai neišpasakosiu.


Kuo užsiimi gyvenime? Skaičiau, jog esi modelis, ar netrukdo „spalvotas“ kūnas tavo darbui?

Visų pirma – dirbu renginių vedėja/animatore. “Modeliavimas” yra nauja mano veikla ir patirtis. Kolkas labiau kaip papildomas darbas ar hobis. Mano piešiniai ant kūno tikrai manęs nekeičia kaip asmenybės ar savo srities profesionalės. Tatuiruotės tik suteikia man išskirtinumo, o kad jos kažkam patinka, o kažkam ne – natūrali reakcija. Gal todėl ir vedu renginius, kurie tikrai būna smagūs ir įdomus man pačiai, o užsakovai – nuostabūs, mąstantys, šiuolaikiški ir pasaulio regėję žmonės.

Photo Gytis Vidžiūnas

Nuotrauka Gyčio Vidžiūno

Kaip į tatuiruotes reaguoja šeimos nariai? Skatina daryti tai, kas tau patinka, ar vis dėlto sako, kad jau laikas sustoti?

Šeima, kalbant apie tėvus – kito laikmečio žmonės. Jie kitaip augo ir kitais dalykais domėjosi. Normalu, kad baiminasi, jog man atsibos kūno piešiniai ir vėliau gailėsiuosi. Nors pirmą tatuiruotę pasidariau jau prieš penkerius metus ir, kaip matote, nagų nesigraužiu verkdama kur nors kampe. Užtat mano mylimas vyresnis brolis yra iš šio laikmečio. Mus skiria vos pusantrų metų skirtumas ir jis yra mano fanas numeris vienas!

Nors brolis Tomas dirba visai kitoje srityje ir kitokio pobūdžio darbą (programuotoju), tačiau didžiuojasi turėdamas išskirtinę, įdomią ir drąsią sesutę. Tokio brolio linkėčiau visiems. Jis stipri mano atrama ir motyvacija visame kame. Kaip ir jo žmona Ana, ir visai neseniai gimusi mažylė dukrelė. Mes mėgstame kartu kepti širdelės formos blynus, vadinamus čirviniais blynais, ir visi kartu skanauti juos su saldžia uogiene ar sviestuku. Tai šauni tradicija, kurios stengiamės laikytis.

1512833_1007815939249321_956986892953478785_n

Nuotrauka Augustinos Miknevičiūtės

Ar jauti aplinkinių žvilgsnius? Jei taip, ko daugiau sulauki – palaikymo ar kritikos? Ir kaip reaguoji į aplinkinių reakcijas?

Tikrai taip! Žmonės žiūri, stebi, domisi, klausinėja. Kartais maloniai ir atsargiai, kartais nebyliai ir subtiliai, kartais įkyriai ir akiplėšiškai, kartais nemaloniai ir atstumiančiai… Tačiau nepastebėta niekuomet nelieku. Vienas juokingiausių klausimų dažniausiai yra klausimas, ar mano tatuiruotės yra tikros… Taip ir norisi pokštauti ir sakyti: „Ne ne, jos visos laikinos, ir aš jas nusipiešiu sau kas rytą vėl iš naujo!”. Apskritai, galiu reziumuoti ir sakyti, kad visgi sulaukiu daugiau pozityvo ir palaikymo. Vienas kitas negatyvus komentaras man nekelia per daugiausiai emocijų. Aš juk puikiai žinau kiek tie mūsų lietuviai yra “pozityvi” tauta. O daugelis apskritai net nėra iškišę nosies toliau savo rajono ir, nepaisant to, galvoja, kad gali reikšti savo menkai kuo pagrįstą nuomonę, komentuoti, auklėti ir panašiai.

Nebijai, kad kažkada tatuiruotės ims atsibosti ?

Nebijau. Senatvės irgi nebijau. Mirties irgi nebijau. Visi gyvenimo periodai, kaip ir gamtoje metų laikai, yra savaip žavūs ir reikalingi.

fdh

Nuotrauka Oroboros photography

Kokie ateities planai? Ar žadi ir toliau puošti savo kūną?

Kolkas dar tikrai turiu planų, susijusių su kūno puošyba. Apskritai, šiuo metu mano planai yra susiję su tatuiruočių modelio karjera ir jos plėtojimu tiek Lietuvoje, tiek už jos ribų. Noriu, kad kuo daugiau žmonių mane pamatytų ir apie mane sužinotų. Lai mato, kad yra ir tokių merginų, tokių asmenybių, ir propaguojančių būtent tokį gyvenimo būdą.

Ko palinkėtum žmonėms, kuriems tatuiruotės yra gražu, bet nedrįsta jų pasidaryti, juos gąsdina skausmas, ar bijo ką pasakys aplinkiniai?

Palinkėčiau jiems gyventi savo gyvenimą ir nebekreipti dėmesio į tai, ką sako kiti. Jie neužbaigs už mus mokslų, neparašys baigiamojo darbo, neišlaikys egzaminų, nenueis į darbo pokalbį, neišlaikys vairavimo egzamino, nepaliūdės už mus sunkią gyvenimo akimirką.  O greičiausiai ir nuoširdžiai nepasidžiaugs, jeigu mums nutiks koks nors geras dalykas. Kad ir kaip dažnai mūsų tėvai tai nori ar bando padaryti, tačiau… O jeigu kamuoja baimė ar abejonės dėl tatuiruotės, tai ji jums ir nėra reikalinga, nedarykite jos, juk ne visi turi būti su tatuiruotėmis. Gal jūsų išskirtinumas slypi visai kitur. Kiekvienas tegul pajaučia pats, kokį gyvenimo kelią jam rinktis teisingiausia ir priimtiniausia. Aš nei siūlau, nei reklamuoju tatuiruotes. Aš tiesiog jas labai mėgstu ir jos man labai gražu, o tuo pačiu tai ir tam tikra saviraiška, savęs realizavimas, meilės menui išraiška.

 

Autorė: Vilija Gapšytė

Komentarai
Pasidalinkite