Ugdykime savo sąmoningumą

pagal | 2020 31 sausio

Prieš pradėdamas  norėčiau paprašyti skaitytojo paklausti savęs: ar Jūs jaučiatės esantis sąmoningas? Kalbu ne apie visiems pažįstamą primityviąją sąmonę kuri leidžia mums priimti kasdienius sprendimus ir gaudytis fizinėje realybėje, bet apie sąmonę kurios nepažįstame, kurios nenaudojame, kuri yra užgožta gyvenimo problemų. Apie sąmonę kuri yra mūsų gyvenimo patirties atspindys. Nors gyvendami, mes lyg ir stengiamės viską atlikti kuo protingiau, bet tikroji sąmonė gerokai skiriasi nuo proto, štai todėl priėmę protingus sprendimus, mes nežinome ar jie tikrai bus teisingi. Grynoji sąmonė yra kur kas subtilesnis dalykas nei apie ją mums pasakoja psichologijos vadovėliai. Norėčiau Jums aprodyti šiek tiek kitokį pasaulį, kurio dar nematėte ir kuris gali atskleisti nemažą dominančių gyvenimo klausimų.

Žmogus iš prigimties yra skeptikas. Jis linkęs neigti viską, kas nėra paaiškinama sveikam protui. Nuo amžių pradžios jis ignoravo tiesas apie tai, jog žemė apvali, kad ji nėra visatos centras. Neigė tai, kad pasaulis gali būti kitoks nei jam nuo mažumės buvo įdiegta. Šiandien susiduriame su panašaus pobūdžio problemomis, pagalvokime kuo mes tikime ir iš ko juokiamės ir patys tai suprasime. Nebandysiu įrodyti, kad racionalus mąstymas yra neigiamas dalykas, tačiau šiandieninis žmogus protą pasirinkdamas kaip vienintelį realybės vertinimo mechanizmą, nepastebi smulkmenų, iš kurių ir susideda mūsų realybė. Yra klaidingai paplitusi nuomonė: „to nėra, nes aš to nemačiau, tai tik išsigalvojimas“. Prisipažinsiu, jog niekada nemačiau Egipto piramidžių, niekada neregėjau savo protėvių.

Yra žinoma, kad niekas niekada nematė ir ko gero nepamatys atomo, bet visiems aišku, kad jis yra mažiausia mūsų pasaulį sudarantį struktūrinė dalelė. 99 proc. šios dalelės yra sudaryta iš visiško nieko, o likęs 1 proc. tik teoriškai įrodoma energinė masė. Nepaisant visko, žmogus nedvejodamas gali patvirtinti, kad tai yra tiesa. Kitas mokslinis faktas mums teigia, kad žmogui regint ir įsivaizduojant tuos pačius dalykus, veikia visiškai vienodos smegenų sritys. Visa tai kalbu ne tam, kad apšviesti, o tam, kad paaiškinti, jog aukščiausio lygio mokslininkai niekada neapsiriboja tomis tiesomis kurias mes manomės žiną. Viskas ką mes iš tikrųjų žinome apie mokslą tai tėra politinių propagandų lyderių brukamos nuomonės tam, kad mes taptume techninės paradigmos amžiaus robotais, nebemokančiais matyti plačiau.

Skaudžiausia yra suprasti, kad tavo protas ir siela yra tokie sustabarėję, kad nebeteko jokio savarankiško mastymo ir suvokimo. Kiekvienas tiesos supratimas ateina ne per išklausytą paskaitą, ne per perskaitytą vadovėlį, bet per asmeninę patirtį, o patirtis gali turėti daugybę formų. Mūsų sąmonė yra pavaldi tik vienam tikslui, būti sąmoninga. Pats paprasčiausias pavyzdys – eilinė mūsų gyvenimo diena. Mėgstu klausytis žmonių: „pažvelk pro langą, kokia nuostabi diena, užuosk kaip gaiviai kvepia gėlės“. Suprantu kaip tai skamba banaliai, bet tiesą sakant tai yra dalis to, ką norėčiau aptarti. Be viso to, ką mes pajuntame savo penkiais visiems žinomais pojūčiais, galime pajusti ir daugybe kitų, kurių nė neįsivaizduojame turintys. Kiekvieną dienos akimirką pamėginkime tą akimirką išgyventi savo vidumi, savo kažkur giliai užslėptais išgyvenimais ir suvokime tai kaip savo asmeninę patirtį. Pamirškime kitus, pamirškime kas esame, pamirškime viską aplink save ir suvokime viso to laikinumą, savo laikinumą, akimirkos trapumą. Sukoncentruokime dėmesį tik į savo, kaip pašalinio stebėtojo vaidmenį ir jei pavyks tą padaryti pakankamai ilgai (kuo didžiai abejoju), galbūt spėsite užduoti sau klausimą: kaip jaučiuosi dabar? Šioje vietoje vėlgi nereikėtų sustoti pasineriant į savo jausmų analizę, bet paklausti iš tikrųjų, kaip jaučiuosi vidumi, ką šią akimirką išgyvena mano siela?

Senovės ezoterinių patirčių praktikai, savo gyvenimui suprasti naudoja metodą, mūsų pasaulyje žinomą kaip sąmoningas sapnavimas. Tokiu būdu jie bando savo sąmoningumą išlaikyti 24 valandas per parą (galbūt net ir visą amžinybę). Tikrasis jūsų sąmoningumas kasdieniame gyvenime atsispindės tada, kai kiekvieną akimirką jausitės kaip sapne, išgyvensite tai, ką patiriate sapne, pajėgsite elgtis taip, kaip jums pavyksta pasielgti sapne. Nors tai skamba itin naiviai, bet tokia jau yra žmogaus prigimtis. Kada nors visiems teks tą patirti ir per tą pereiti. Toks mano kreipimasis į šiandieninį žmogų – skeptiką. Viską neigdamas žmogus neatskleidžia savo erudicijos, viską ignoruodamas jis netampa intelektualesniu. Norėdami kažko pasiekti, mes privalome nebijoti žengti žingsnio toliau nei mato akys, norėdami ką nors sau įrodyti turime ko nors ir imtis. Tik perėję sunkius išbandymus, galbūt, tik po daugelio skausmingų metų, mes galiausiai pasieksime tai dėl ko kovojome. Tačiau, jei kovojome garbingai, anksčiau ar vėliau sulauksime pergalės.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *